Iš kinų patinka naujai atidaryta "Kinų rožė" Gedimino pr.
Beje, jeigu skanu vienoje Kinų rožėje, nebūtinai skanu kitoje. Prieš 6-7 metus kaip diena ir naktis skyrėsi "Rytai", esantys Gynėjų g., ir "Rytai" Naugarduko g.
Tikrai taip. Ir PJ Jasinskio g. ir Akropolyje skiriasi kaip, kaip... labai , žodžiu.
Vyneta, sugundei tu mane su ta Kinų rože Įdomu, jau bus pasibaigė didieji pietūs?
prisimenu, kai tu, Merihold , kadaise svarstei, kaip atsikratyti "šikšnosparnio sparniukų" - va, radau ir tam vaistus surašytus, nors tau turbūt nebeaktualu seniai http://www.onefiftydips.com/what.html
Vappiano mums su vaikais labai tiko, kažkada penktadienio vakare buvo užimtas tik dar vienas didelis stalas ir pora mažų. Tuščia, ramu, skanu, paragavusi panna cota, išmokau ją gaminti ir namuose.
Submarinas šalia Gedimino - labai blogai, ne tik mano, bet ir kolegų nuomone.
Iš tikrųjų, tai kiek žmonių, tiek nuomonių - taip ir turi būti, nes gi skoniai skiriasi. Bet kokiu atveju, neatsisakau šalutinės minties, kad nepriklausomai nuo to, pataikysi su skanumu ar ne, susimokėti reikės. Ir nemažai. Žodžiu, brangu.
fėja ra:
Blogas iprotis valgyti skaitant, bet jauciu ir ne ta galima sukirsti ... o kai jums tai aktualu tai ir rimtesniu nevalgomu dalyku pameteti galima butu
Turiu tokia situacija, kurios neisnarplioju pati. Susikeliau gyventi i miesta, kuriame gyvena mano artimos gimines ne tik pagal krauja, bet ir pagal rysi. Sesuo ir pussesere. Na ji lyg dar viena sesuo, nes visa savo gyvenima augau salia - labai daug kartu praleista laiko ir yra rysys. Na bent jau man taip visada atrode.
Augina ji dabar du visai mazus bambliukus, vienas visai neseniai gimes. Ne karta jai siuliau savo pagalba - ir padedavau, kai tik sutikdavo. Pastaruoju metu apie ja istikusias bedas- pakliuvo i ligonine, su maziuke ligoninej ir ten valgyt gauna tik vaikas, suzinau is mamos.
Sirdy taip skauda ir net pikta ir dar debesis minciu 'mylimu per prievarta nebusi". Na galiu as paklausti tiesiai sviesiai kodel nepriimi pagalbos, bet tai nuskambes kaip kaltinimas, o kaip i kaltinimus reaguojama, visi zinom. Gal tai mano pacios beda, kad taip reaguoju? Ar tureciau issakyti savo jausmus progai pasitaikius, ar tureciau pati savyje susirasti kodel taip reaguoju, nes tai mano pacios..kazkas.
netix, o ji neturi vyro? Kad mamą turi - supratau, tai gal jai ir padeda, na, valgyti nuneša. KOdėl turi dar ir kitus gimines į tai įtraukti? Aš tai , jos vietoj, irgi taip pat daryčiau. Va jei būtų vienui viena su 2 vaikais, tai turbūt tikrai pagalbos prašytų.
be to, ji gal galvoja, kad ir tu (ar kiti) turi savo rūpesčių.
netix, sunku pakomentuoti, nežinant situacijos. Bet kažkodėl galvoju, kad nebuvo/nėra stiprus ryšys tarp žmonių, jeigu nenori/nesikreipia dėl pagalbos. Gal per tas bėdas ne tas galvoj, kad dar prašytų? Gal galvoja, kad jeigu labai kas norėtų, tai ir taip padėtų - na kad ir atneštų to šilto maisto į ligoninę neprašomas...Nežinau.
Yra žmonių, kuriems labai sunku paprašyti, nors ir turi į ką kreiptis. Yra žmonių, kuriems nesunku paprašyti, bet sunku rasti arba turėti tą, pas kurį gali prašyti. Visaip būna.
Aš nepulčiau kaltinti. Pamėginčiau neprašoma tą pagalbą suteikti, ir jeigu matyčiau neigiamą reakciją arba manęs paprašytų nelįsti, susiprasčiau ir...nebegalvočiau apie tai.
Vyneta ra:
netix, sunku pakomentuoti, nežinant situacijos. Bet kažkodėl galvoju, kad nebuvo/nėra stiprus ryšys tarp žmonių, jeigu nenori/nesikreipia dėl pagalbos. Gal per tas bėdas ne tas galvoj, kad dar prašytų? Gal galvoja, kad jeigu labai kas norėtų, tai ir taip padėtų - na kad ir atneštų to šilto maisto į ligoninę neprašomas...Nežinau.
Yra žmonių, kuriems labai sunku paprašyti, nors ir turi į ką kreiptis. Yra žmonių, kuriems nesunku paprašyti, bet sunku rasti arba turėti tą, pas kurį gali prašyti. Visaip būna.
Aš nepulčiau kaltinti. Pamėginčiau neprašoma tą pagalbą suteikti, ir jeigu matyčiau neigiamą reakciją arba manęs paprašytų nelįsti, susiprasčiau ir...nebegalvočiau apie tai.
Siek tiek dar paaiskinsiu. Nereikia, kad prasytu. As pati visom progom siulausi.Bet kaip man ta maista atnesti, jei as net nezinau, kad ji toje ligonineje nuo penktadienio ir per savaitgali sesuo is Kauno suvazinejo jai to maisto nuvezt.
Atsakant grydai - ji turi vyra. O mama Kaune, as gi uz 10min kelio nuo jos gyvenu.
į tą pačią temą: ankčiau, na, prieš gerus 16 metų valgyt mamoms ligoninėse duodavo Buvo kažkokie apribojimai pagal vaikučio amžių, bet mamoms su vaikais iki 1 metukų ir valgyt, ir lova priklausė. Esu su dičkiu gulėjus kelis kartus, visada valgyt duodavo, ir lovą duodavo.
Vadinasi, situacija šioje srityje pablogėjo
Netix,
bet jeigu sesuo suvažinėjo iš Kauno, tai vadinasi ji pati tos sesers ir prašė. Jeigu ji tos toliau gyvenančios sesers prašo, o Tavęs - ne, ir net nepasinaudoja pagalba, kai ją siūlai, vadinasi, kažkas yra praeityje/asmenybėse/charakteriuose/situacijoje - gal kažkada nepadėjai, gal atsakei, gal ji ką nors ne taip suprato ir pan. Bet tokiu atveju, jeigu nesi jos įskaudinus, jeigu nebuvote susipykusios ir pan., tai nieko ir padaryti negali - nesueina matyt jūsų biolaukai. Kito paaiškinimo nerandu. Ir savęs kaltinti neturėtum.
Gal beda ta, kad sprendziu pagal save - esu ne karta pasinaudojus ir jos, ir jos tevu, ir kitu artimu giminiu pagalba. Galvojau, kad nu jei jau taip 'nepatogu' tiesiog imti ir pasakyti, kad dabar esu ligoninej, tai turint omeny, kad ji man yra padejus, galetu buti moraliskai lengviau.
gryda ra:
na tai sunku gi imt ir pasakyt - atnešk man valgyt Man būtų nelengva.
Man irgi būtų sunku paprašyti "atnešk man valgyti", bet jeigu nebūtų vyro/mamos/sesers, nepasididžiuočiau ir paskambinčiau draugei/kaimynei/bala žino kam ir paaiškinčiau situaciją, kad atsitiko taip, kad negaliu palikti sergančio vaiko ligoninėje, o maistas man nepriklauso. Paklausčiau, ar negali pagelbėti ir kai patogu, atvežti man kokių bulkučių. Nu aš bulkučių prašyčiau Ir manęs jeigu prašytų - vežčiau, daryčiau, eičiau. Džiaugčiausi, kad prašo.
netix ra:
Gal beda ta, kad sprendziu pagal save - esu ne karta pasinaudojus ir jos, ir jos tevu, ir kitu artimu giminiu pagalba. Galvojau, kad nu jei jau taip 'nepatogu' tiesiog imti ir pasakyti, kad dabar esu ligoninej, tai turint omeny, kad ji man yra padejus, galetu buti moraliskai lengviau.
Taip ir pasakyčiau - esi tiek man padėjusi, ar tėvai, ar dar kažkas, nesivaržydama sakyk, kas yra reikalinga. Juk aš šalia, man nesunku, bet pasakyk, kas reikalinga. Nesulaukus atsakymo, atsiknisčiau, pasidaryčiau sau išvadas, na kad nemaloni ta mano pagalba, nenori žmogus man atsiverti arba blogai jaučiasi. Na ir nebelįsčiau, o ką čia pridarysi...