balandžio 9 d. Klaipėda; 10 d. Šiauliai; 11 d. Panevėžys
Laukime ir ruoškimės.
Kol kas, aišku, žinių apie būsimą programą festivalio rengėjai neskelbia. Praktiškai turiu tik šiuo metu kiną žiūrinčio ... KINIJOJE ir, be abejo, nuolat galvojančio apie artėjančio didžiausio Lietuvos kino forumo programos sukomplektavimą, EDVINO PUKŠTOS informaciją:
Delfinus gelbėja kinas
Kad sunkią tiesą atskleidžiantis dokumentinis kinas pasižymi galinga jėga, įrodė ir Sandanso kino festivalyje žiūrovų simpatijomis apdovanota Įlanka (The cove). Vargu ar daug kas žinojo, kad kiekvieną rudenį nuo visuomenės akių užtvertoje ir akylai saugomoje Japonijos uostamiesčio Taiji įlankoje žiaurūs žvejai vien dėl komercinių paskatų šaltakraujiškai išžudo per 20 tūkst. delfinų, kurių delikatesinė mėsa, nepaisant žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų, turi milžinišką paklausą viso pasaulio restoranuose.
Režisieriaus Louie Psihoyoso šokiruojantis filmas per devynis mėnesius apkeliavo daugelį festivalių ir sėkmingai įžengė į JAV kino teatrus. Netgi populiarusis dokumentikos žanro guru Michaelas Moore'as viešai pareiškė, kad
"ĮLANKA" yra geriausias jo matytas dokumentinis filmas.
Bet svarbiausia, kad kūrinys privertė žmones veikti. Australijos miestas Brumas iš karto nutraukė draugiškus ryšius su Taiji ir pasmerkė aukštų savivaldybės pareigūnų proteguojamą delfinų genocidą. Rugsėjo 1-ąją paskui filmo sielą aktyvistą Richardą O'Barry į Japoniją atvyko tarptautinės spaudos desantas, dėl kurio tris dienas į jūrą neišplaukė nė vienas niekšingų žvejų laivas, o policijos pareigūnai pirmą kartą išdrįso ne tik persekioti nekviestus svečius iš JAV, bet ir su jais nuoširdžiai pasikalbėti.
Vos R.O'Barry patruliai trumpam išvyko, įtūžę japonai mėgino pasinaudoti laisve ir sugavo apie šimtą delfinų, bet į gynybą įsitraukusi Japonijos spauda bei televizija privertė beveik visą grobį paleisti. Naujausiomis žiniomis, iki spalio mėn. Taiji įlankoje nebuvo pralietas delfinų kraujas. Tai yra mažas žingsnis pergalės link, kad delfinų naikinimas būtų galutinai baigtas.
Įlanką tikrai pamatys ir Lietuvos žiūrovai, nes svarbiausio 2009 m. dokumentinio filmo platinimo teises jau įsigijo Vilniaus tarptautinis kino festivalis "Kino pavasaris".
Šiandien informacijos pateikia tik EDVINAS PUKŠTA:
Penkioliktąjį gimtadienį švęsiančiam Vilniaus tarptautiniam kino festivaliui "Kino pavasaris" jau atrinkti keturi autoriniai kūriniai pasipuošė šešiomis "Auksinių gaublių" nominacijomis.
Labiausiai verta pasidžiaugti dėl kuklaus biudžeto dramos Brangioji (Precious) sėkmės. Trys "Auksinių gaublių" nominacijos svarbiausiose kategorijose - tai jau milžiniška mažo nepriklausomo filmo pergalė.
"Brangioji" tyliai ir ramiai debiutavo 2009 m. Sandanso kino festivalyje ir per dešimt dienų iš niekam nežinomo bjauriojo ančiuko pavirto trokštamiausia gražuole gulbe. Sandanse filmas pelnė Didyjį žiuri prizą ir publikos simpatijų prizą. Po to Lee Danielso jautri, tikroviška ir autentiška drama apie tėvo prievartaujamą, AIDS virusu užkrėstą, motinos engiamą, rašyti ir skaityti nemokančią, dėl prasto maisto nutukusią merginą gavo kvietimą į Kanų festivalio programą "Ypatingas žvilgsnis", o Toronto ir San Sebastjano kino festivaliuose vėl užsitikrino publikos simpatijas. Tai reiškia, kad afroamerikiečių bendruomenei nutaikytą ir visiems ypač aktualią istoriją teisingai supranta skirtingų rasių ir pažiūrų žmonės. Šiemet daug anksčiau pradėjęs derybas dėl pageidaujamų filmų Vilniaus tarptautinis kino festivalis "Kino pavasaris" jau susitarė dėl "Brangiosios" išskirtinių seansų Lietuvoje. Ko gero, svarbiausią ir geriausią 2009-ųjų amerikietiško nepriklausomo kino perlą mūsų šalies žiūrovai galės pamatyti kovo 18 - balandžio 2 d.
Iš Sandanso festivalio Edvinas rašė:
"Režisieriaus Lee Danielso dramos Brangioji (Precious) triumfas taikliai iliustruoja "Sundance" kino festivalio magiją, kai iš absoliutaus nulio gimsta sensacija. Renginio pradžioje apie šį mažą filmą su niekam nežinomais ir patirties neturinčiais aktoriais niekas garsiai nekalbėjo. Jo vienintelis seansas spaudos ir kino industrijos atstovams buvo suplanuotas mažiausioje salėje ir ne pačiu patogiausiu laiku.
Bet po premjerinio pasirodymo įvyko stebuklas ir viskas apsivertė aukštyn kojom. Sujaudinta ir sužavėta publika pasveikino filmą griausmingomis ovacijomis, o jau po kelių valandų per miestą pasklido gandas apie filmą ir bilietai į likusius seansus buvo mikliai išgraibstyti, nes Park Sityje visi moka klausytis, ką tarpusavyje aptarinėja autobusų keleiviai. Finalinėmis festivalio dienomis Lee Danielso filmo pavadinimas jau buvo masiškai linksniuojamas, o jį pamatyti užsimanė net milijardierius seras Richardas Bransonas, kuriam teko stovėti vienoje eilėje su kitais mirtingaisiais.
Iš ispaniškojo San Sebastijano:
"Garsiųjų svečių sąrašą sekmadienį papildė muzikinę komediją "Vudstokas" pristatęs Angas Lee, argentinietis Gasparas Noe, amerikiečių veteranas Robertas Duvallis, Sandanso nepriklausomo kino festivalio nugalėtojas Lee Danielsas.
Šeštadienio popietę jis sužinojo, kad drama "Brangioji" (Precious) gavo Toronto kino festivalio publikos simpatijų prizą (tą patį, kuris pernai išpranašavo "Lūšnynų milijonieriui" "Oskarų" liūtį, o kitą dieną džiaugėsi neįtikėtinai solidžiu San Sebastjano žiūrovų įvertinimu. Pagal 9,113 balo balsų vidurkį mažas nepriklausomas filmas jau aplenkė "Negarbingus šunsnukius" ir aukštai pakėlė kartelę kitiems pretendentams.
Austras Michael Haneke yra ne ką mažiau žinomas ir populiarus kino bendruomenėje nei danas Lars von Trier. Ir jo naująjį, Kanų festivalio nugalėtoją (AUKSINĖ PALMĖS ŠAKELĖ) Baltąjį kaspiną (The white ribbon) Lietuvos kritikai laiko sėkmingesniu filmu nei ANTIKRISTAS. O Europos specialistai tam didžiai pritaria, atidavėę trijų pagrindinių kategorijų pirmą vietą geriausių Europos 2009 metų filmų rinkimuose (Europos kino akademijos apdovanojimai):
1. Geriausias filmas
2. Geriausia režisūra
3. Geriausias scenarijus
Ką gi, belieka pasakyti, kad kol kas nenumatomą rodyti repertuare filmą, KINO PAVASARIS parodys Lietuvos žiūrovams
Edvinas Pukšta iš Kanų karštame reportaže rašė:
""Baltajame kaspine" šaltakraujiškas austras Michaelis Haneke lėtai, nespalvotai, užtikrintai įtraukia į kelių šeimų gyvenimą mieguistame Vokietijos provincijos kaimelyje, kuriame vyksta sveiku protu nesuvokiami baisūs nesusipratimai (žirgas parkrinta dėl ant kelio ištiesto lyno, neįgalus berniukas susižeidžia akį, jaunuolis dalgiu išvarto kaimynų kopūstus)."
Nedaug. Reiks papildyti. Kol kas prisiminkime Michael Haneke temas klube:
Ech. Jau ir estai užkariauja coolin'į SUNDANCE Mes gi, krykštaujame su ZERO...
EDVINAS PUKŠTA brūkštelėjo iš JAV:
"Park Sityje ką tik baigėsi pirmadienis kartu su velniškai originaliu, anarchistiniu, beprotiškai keistu ir juodai-baltai stilingu esto Veiko Ounpuu filmu ŠVENTOJO TONIO GUNDYMAS. Tikėkime, kad jis sugundys KINO PAVASARĮ kovo pabaigoje."
Radau neoficialias žinias apie dar trijų filmų galimą pristatymą festivalyje.
Planuojama rodyti Kanų kino festivalyje pristatytas patyrusio prancūzo Jacques Audiard Pranašas, laimėjęs 2009 m Kanų festivalio Didyjį žiuri prizą bei nominuotas Oskarui kaip geriausias filmas ne anglų kalba, bei gavęs Europos 2009 metų kino rinkimuose prizą už geriausią pagrindinį vaidmenį aktorius Tahar Rahim bei "krūvą" kitų reikšmongų prizų.
Prancūzijoje išdalyti kino apdovanojimai "Cezariai". Daugiausiai jų gavo Jacques'o Audiardo juosta "Pranašas". Drama, pasakojanti 19-mečio vaikino istoriją, šeštadienio vakarą Paryžiuje buvo apdovanota devyniomis statulėlėmis, be kita ko, už geriausią režisūrą ir geriausią originalų scenarijų. Šiame filme suvaidinęs Taharas Rahimas išrinktas geriausiu aktoriumi bei geriausiu jaunuoju aktoriumi. "Cezariai" buvo įteikiami jau 35 kartą.
Edvinas Pukšta iš Kanų rašė:
"Stilingojo prancūzo Jacues Audiard dramatiško trilerio Pranašas grindinis herojus. Devyniolikametis arabų kilmės jaunuolis patenka už grotų nemokėdamas skaityti ir rašyti, bet užsitarnauja kalėjimą neoficialiai kontroliuojančių Korsikos gangsterių pasitikėjimą. Jis kantriai vykdo užduotis ir semiasi neįkainojamos patirties, o už gerą elgesį paleidžiamas. Laisvėje pradeda nelegalų asmenini verslą, kad galėtų pasipriešinti nusikalstamo pasaulio autoritetams ir tapti mafijos krikštatėviu.
Aukščiausios prabos kriminalinio kino šedevras realistiškai iliustruoja, kaip lengva jauną kuklų ir nepatyrusį žmogų paversti brutaliu ir negailestingu nusikaltėliu."
Taip pat dar vienas filmas iš 2009 m. geriausią kiną išpažįstančio SUNDANCE festivalio filmus:
"Premjerų" programoje sausakimšą salę priviliojo fantastinis trileris "Mėnulis" (Moon), kuris šiemet bus ilgai prisimenamas dėl virtuoziškos Samo Rockwello vaidybos. Taip jau sutapo, kad talentingasis aktorius dalyvavo filme apie Johną Cazale'ą, o po to pats pademonstravo savo meistriškumą. Tai yra faktiškai vieno žmogaus šou, nes Samas Rockwellas įkūnija tris personažus mėnulyje misiją atliekantį astronautą ir du jo klonus. Režisierius Duncanas Jonesas įdomiai išnaudoja Kevino Spacey balsą, kuriuo kalba klastingasis roboto Wall-E mechaninis palikuonis. Jeigu šį filmą prodiusuotų Holivudo studija, tai "Mėnulyje" būtų prikišta brangių specialiųjų efektų, bet nepriklausomi kūrėjai atkreipė dėmesį į psichologinį terorą, žmonių klonavimą, haliucinacijas ir asmenybės paieškas."
Festivalis pristatys didžiųjų festivalių nugalėtojus. Kanų Auksinė palmės šakelė pristatyta jau pirmose žinutėse.
San Sebastijane nugalėjo įspūdingų užmojų Kinijos filmas Gyvybės ir mirties miestas.
Apie Auksinės kriauklės laimėtoją Edvinas Pukšta iš festivalio rašė:
"Kvapą gniaužiantis, šokiruojantis, tikroviškas ir giliai sujaudinantis "Gyvybės ir mirties miestas" (City of Life and Death) atvertė mums negirdėtą istorijos metraščių puslapį apie Japonijos ir Kinijos karą 1937 m. gruodį, jo tragišką kulminaciją Nanjingo mieste. Geriau pasiruošę japonai per 4 dienas numalšino didvyrišką kinų pasipriešinimą, kurį iliustruoja vien tik juoda ir balta spalvomis įspūdingai perteiktas mūšis, vizualiai pralenkiantis "Gelbstint eilinį Rajaną". Toliau prasideda kiniška "Katynė", tik žymiai galingesnė ir objektyvesnė, be jokio politinio konteksto ir bandymų kažkam suversti kaltę.
4 metus rinkęs medžiagą, studijavęs išlikusius dokumentus, bendravęs japonų generolais, aplankęs istorinių įvykių vietas režisierius nepalaiko nė vienos pusės ir nepaverčia japonų sadistiškais monstrais. Jis autentiškai ir nuoširdžiai rodo visų karinio konflikto dalyvių emocijas, išgyvenimus, svajones, sąžinės balsą, tragedijas ir smulkius džiaugsmus. Didingas nespalvotas formatas filmui prideda vizualinio grožio, prabangiai realizuoti bataliniai mūšiai garantuoja komerciškumo galimybes, o pianinu, būgnais ir kitais etnografiniais instrumentais atliekamos muzikinės kompozicijos užburia ir atima žadą.
Per spaudos konferenciją režisierius ir scenaristas Lu Chanas pažymėjo, kad mes privalome mokytis iš istorijos, jei nenorime ateityje pakartoti tų pačių nusikaltimų. Jį maloniai nustebino, kai į premjerą Šanchajuje susirinko 200 japonų studentų, o Japonijos platintojai pradėjo domėtis dėl galimybės įsigyti filmą ilgesniam rodymui Tokijuje ir kituose miestuose. Režisieriaus teigimu, imperatoriškos šeimos narys neoficialiai pripažino, kad skerdynės iš tiesų įvyko, bet niekas nenori pasakyti, kiek tiksliai žmonių buvo iššaudyta.
Lu Chanas (šį autorių turėtumėte prisiminti iš "Kino pavasaryje" pristatytos nuotykių dramos Kekeksilis: kalnų patrulis) pamokė daugiau pinigų turinčius Holivudo meistrus, kaip turi atrodyti epinis filmas apie karą, kaip reikia filmuoti batalines scenas ir kokį emocinį poveikį gali padaryti kruopščiai ištyrinėtų personažų likimai."
Iš žinomų Lietuvos komentatorių išankstinės informacijos apie šį filmą nėra.
Auksinį Berlyno lokį laimėjo Peru filmas Liūdesio pienas
Marijus Kulvietis rašė:
"Aukso lokys už geriausią filmą:
Liūdesio pienas ("Milk of sorrow").
Rež. Claudia Llosa, Peru.
Kai festivalio žiuri renkasi iš vidutinybių, bet kokie prizai yra sunkiai nuspėjami ir šį kartą taip pat tapo siuprizais. Kita vertus, Peru režisierės moters Claudios Llosa drama "Sielvarto pienas" gana neblogas siuprizas. Berlynas liko ištikimas sau ir nebe pirmą kartą išgarsina politinio turinio kūrinį iš Pietų Amerikos. Filmas atitinka visus Berlinalės standartus. Kiek netikėta, kad ši drama pulsuoja ne tiek Berlinalei įprastu tradiciniu, kiek magiškuoju realizmu ir net froidizmo elementais. Per motinos pieną dukra perima ligą, susijusią su motinos kartos pergyventais politiniais sukrėtimais. Štai tokia istorija laimėjo šiemet "Aukso lokį".
Živilė Pipinytė papildo:
"Pirmasis Peru filmas, parodytas Berlyno konkurse. Gal todėl jis iš tikrųjų paperka savotiška egzotika - peizažų, vaizdų, garsų, veidų. Filmo siužetas primena "magiškojo realizmo" romanus (beje, režisierė - garsaus rašytojo giminaitė). Filmo herojė Fausta (Magaly Solier) su motinos pienu paveldėjo keistą baimę. Nuo šios ligos kenčia daug tokių pilietinio karo metais išprievartautų moterų vaikų. Ta baimė keroja Faustos viduje, kaip ir jos vaginoje auganti bulvė: mergina tiki, kad bulvė padės apsisaugoti nuo prievartautojo. Pasak režisierės, bulvė Peru turi daug prasmių, bet filme ji tapo gilios traumos, kuri ilgainiui iškyla į paviršių, metafora.
Mirus motinai, Fausta įsidarbina tarnaite pianistės namuose. Kartą išgirdusi merginą dainuojant, šeimininkė jai pažada po perlą už kiekvieną dainą. Faustai reikia pinigų, nes ji nori palaidoti motiną gimtinėje, o ne baisiame Limos priemiesčio lūšnyne. Kol kas balzamuoti motinos palaikai guli namuose, lovoje. Filmo siužete susilieja kelios linijos - pabaigoje Fausta pagaliau išveža motinos palaikus prie jūros, bet svarbesnė yra kita kelionė - išsilaisvinimas iš kausčiusios baimės, meilės, prisirišimo, savęs akceptacijos atradimas. Tą dabar beveik kiekvieno jauno kūrėjo filme matomą tapatybės paieškų temą Llosa rutulioja neprikišamai, pasitelkdama Solier specialiai filmui sukurtas dainas, atliekamas indėnų ketčua tarme, ir beveik dokumentiškai nufilmuotus priemiesčių gyventojų vestuvių fragmentus. Fausta patarnauja vestuvėms, joms rengiasi ir merginos pusseserė, kurios namuose Fausta gyvena.
Filme rodomos vestuvės pasirodė neįtikėtinos kai kuriems spaudos konferencijos dalyviams, kurie klausinėjo režisierės, kaip jai šovė mintis parodyti tokias keistenybes. Ši atsakė, kad tos keistenybės - visiškai realios, jų dalyviai mielai filmavosi. Manau, kad lietuviškos jaunųjų fotografijos gražių peizažų ar interjerų fone nelabai skiriasi nuo "Liūdesio pieno" herojų, besifotografuojančių spalvingų fototapetų, vaizduojančių krioklius, fone. Skurdo realybė visur panaši, juo labiau ją užpildantis totalus kičas, pagamintas Kinijoje. Ko neatimsi iš filmo, tai režisierės mokėjimo susieti asmenišką istoriją ir kolektyvinę atmintį, nuosekliai rutuliojamą vidinę dramą ir spalvingą foną, kuris neiliustratyviai, bet papildo pagrindinės herojės paveikslą."
Kovo 18 balandžio 2 dienomis vyksiantis jubiliejinis 15-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis "Kino pavasaris" festivalio žiūrovams pristatys net aštuonias kino juostas nominuotas prestižiniams "Oskarų" apdovanojimams. "Kino pavasariui" atrinkti filmai iš viso gavo 15 "Oskaro" nominacijų. Net keturi iš penkių filmų, nominuotų "Oskarams" geriausio užsienio filmo kategorijoje, bus rodomi ir Lietuvos žiūrovams "Kino pavasaryje".
"TV serialu "Įstatymas ir tvarka" Lietuvos žiūrovams prisistatęs argentinietis Juanas Jose Campanella gudriai sukonstruotu trileriu "Paslaptis jų akyse" (The Secret in Their Eyes) prikaustė prie "Kursaal" ekrano dvejoms valandoms, idealiai prajuokino smagiais nesusipratimais ir didingai sukrėtė nenuspėjamo siužeto įkalčiais. Mano mėgstamas Argentinos kino superžvaigždė Ricardo Darinas vaidina buvusį teismo detektyvą ir kriminalinių novelių rašytoją, kuriam ramybės neduoda prieš 25 metus neišnarpliotas jaunos merginos nužudymas ir įtartinas pagrindinio kaltininko išleidimas į laisvę.
Lygiai tiek pat laiko tęsiasi komplikuota jausmų aistra žaviajai tardytojų padalinio vadovei, kuriai jis vis nedrįsta pasipiršti ir įteisinti santykių. Kriminaliniams nuarams būdinga detektyvinė intriga ir aštri įtampa prilygsta "Avinėlių tylėjimui". Sudėtingą žudiko paieškos rebusą permuša jautri romantiška meilės istorija, blaškanti dvi sielas per įvairiausius likimo išbandymus. Bet vizualiai stilingas filmas labiausiai įsimena dėl neįpareigojančią nuotaiką kuriančių protingai šmaikščių dialogų ir dviejų detektyvų provokuojamų absurdiškai juokingų anekdotinių situacijų. Žmogaus akys nemeluoja, kai myli, kai bijo, kai padaro kažką negero."
2. Brolių ETHAN ir JOEL COENŲ pristatinėti niekam nereikia. Bus kaifas, sprendžiant pagal jų naujausiam filmui Rimtas vyrukas (A Serious Man) atitekusius apdovanojimus. Žiūriu, filmo išskirtinumas, kad nėra žvaigždžių:
3. Įžymiosios naujazelandietės Jane Campion (Fortepijonas) taip pat visi žino. Festivalyje bus jos režisuota biografinė drama Švytinti žvaigždė (Bright Star) - http://www.imdb.com/title/tt0810784/
Šįkart Edvinas įspūdžių iš Kanų festivalio neišplėtojo"
"Švelnioji Jane Campion pravirkdė festivalio publiką gražiai nufilmuota, madingai aprengta ir poetiška tragiškos meilės istorija "Švytinti žvaigždė", kurioje anglų poeto Johno Keatso mylimąją tobulai suvaidinusiai australei Abbie Cornish jau po pirmojo seanso buvo pranašaujama "Oskaro" nominacija."
Kovo 30 31 dienomis jubiliejinio penkioliktojo kino festivalio "Kino Pavasaris" metu bus rengiamos kūrybinės dirbtuvės "SCRIPT +", skirtos kino dramaturgijai. Jų metu dalyviai bus supažindinami su kino dialogų rašymo, kino siužeto konstravimo bei vystymo subtilybėmis.
Dirbtuvėms vadovaus kino scenarijų vystymo programos EU Media SOURCES 2 tarybos narys ir kino scenarijaus vystymo kursų SOURCES 2 dramaturgas-konsultantas David Wingate, savo patirtimi ir įžvalga prisidėjęs prie tokių gerai Europoje žinomų filmų kaip "*bliamba*ing Åmål" (rež. Lukas Moodysson), "Short Order" (rež. Anthony Byrne) "Mouth To Mouth" (rež. Bjorn Runge) ir "Daybreak" (rež. Bjorn Runge).
David Wingate taip pat yra žinomas ir kaip pedagogas, dėstęs Norvegijos ir Švedijos kino mokyklose. Balandžio 1 dieną vyks vieša Wingate paskaita apie scenarijaus skaitymo-vertinimo techniką, kurioje galės apsilankyti visi norintys.
"SCRIPT +" dirbtuvės nuo paskutiniuoju metu populiariais tapusių panašaus tipo mokymų ir seminarų skirsis tuo, jog dviejų dienų laikotarpyje kiekvienas dalyvis dirbs su savo nuosavu filmo siužetu arba scenarijumi. Užsiėmimai vyks anglų kalba.
Kino dramaturgijos dirbtuvėse kviečiami dalyvauti visi norintys. Dalyvio mokesčio nėra.
Iš pateiktų paraiškų bus atrinkti 4 5 projektai, kurie ir dalyvaus dirbtuvių darbų maratone.
"SCRIPT +" paraiškos pateikimui reikia:
* 10 30 puslapių apimties filmo siužeto (treatment) arba siužeto aprašymo (outline), lietuvių ir anglų kalbomis;
* jei jau yra parašytas scenarijus keleto svarbiausių scenų (autoriaus nuomone);
* autoriaus gyvenimo ir kūrybos aprašymo;
Elektroninis adresas pasiteiravimui ir paraiškų siuntimui: info@tremora.com
Galutinė paraiškų pateikimo data: kovo 10 d.
Jei net niekada nesate rašęs, tačiau turite norą bei idėją parašyti scenarijų tai puiki proga jį pradėti ir tobulinti SCRIPT + metu.
Projektą organizuoja kino gamybos kompanija "Tremora", vadovaujama prodiuserės Ievos Norvilienės bendradarbiaujant su VŠĮ "Kino pavasaris", Britų taryba ir Media desk Lietuva.
Juokinga, kai tavęs prašo 10-30 puslapių scenarijau apmatų iki kovo 10 d. Čia nebent tiems, kas turi stalčiuje dulkančius niekam neįtikusius scenarijus.
Siaip tai man juokinga kad likus iki festivalio porai savaiciu, organizatoriai vis dar nesugeba paskelbti pilno repertuaro su laikais. Juk dauguma ziurovu dirba, taip pat turi kitokiu uzsiemimu ir jiems reikia laiko ishsirinkti filmus ir suderinti ju laikus su kitais uzsiemimais
Juokinga, kai niekada nesi susidūrės su tokio lygio (užmojų) festivalio organizavimu. Filmai vis dar "karšti" ir jie nesimėto pas kažką rūsyje tik ir laukdami, kada koks festivalis jų paprašys. Tai ir vyksta nuolatiniai derinimai kas ir kada. Žinai, būtume Kanų lygio festivalis tai galėtume prieš metus užsisakyti, kad kas nors pristatytų savo filmą tą ir aną dieną, o dabar gi... Yra, kaip yra.
Visi supranta, kad festivalio organizavimas ir repertuaro sudarymas yra beprotiškai sunkus darbas, bet pripažinkime, kai likus dviems savaitėms vis dar nėra repertuaro-čia jau prastai. Ir nereikia pykti.
Nematau nieko blogo (aišku, būtų gerai, jeigu būtų). Kad bus ir kada bus "Kino pavasaris" žinome jau seniai - tuos dviejų savaičių vakarus galima užsibookinti kinui iš anksto, o ką konkrečiai pirkti galima ir per dieną nuspręsti - jūs tik spėkit susipažint su filmais iki kol atsiras programa. Aišku, čia negaliu ignoruoti liūdno fakto, kad dažnai žmonės filmus renkasi ne (tik) pagal filmų gerumą, bet visų pirma pagal laiko tinkamumą.
Programa buvo gruodžio mėnesį.
Supraskite, kad neskelbiama specialiai dėl piratavimo - sužinoję atrinktus filmus imama masiškai ieškoti atsisiuntimo.
Filmus įdėti čia reikia, nes iš festivalio tinklalapio jie vėliau bus išimti, o prisiminti, kokie filmai buvo rodomi prisiein ir po kelerių metų...
2010 m. festivalio filmai
Konkursinė programa
* Artimos šviesos (Low Lights)
2009 m. / Lietuva, Vokietija / rež. Ignas Miškinis
http://www.biteplius.lt/lt/2forum.showPosts/785433.462-=(440814290 * Juodasis būrys (Crnci / The Blacks)
2009 m. / Kroatija / rež. Goran Devic, Zvonimir Juric
* Nuo 10 iki 11 (11'e 10 kala / 10 to 11)
2009 m. / Turkija, Prancūzija, Vokietija / rež. Pelin Esmer
* Lenkų-rusų karas (Wojna polsko-ruska / Snow White and Russian Red)
2009 m. / Lenkija / rež. Xawery Żuławski
* Policija, būdvardis (Politist, adjectiv / Police, adjective)
2009 m. / Rumunija / rež. Corneliu Porumboiu
* Prarasti laikai (Utolso Idok / Lost Times)
2009 m. / Vengrija / rež. Aron Matyassy
* Rytų pjesės (Eastern Plays)
2009 m. / Bulgarija, Švedija / rež. Kamen Kalev
* Užtarėjas (Protektor / Protector)
2009 m. / rež. Marek Najbrt
Nauja Europa - nauji vardai
1 Antroji monetos pusė The Reverse Rewers Borys Lankosz Lenkija 01:40
2 Artimos šviesos Low Lights Artimos šviesos Ignas Miškinis Lietuva 01:32
3 Juodasis būris The Blacks Crnci Goran Devic, Zvonimir Juric Kroatija 01:18
4 Lenkų rusų karas White Snow and Russian Red Wojna polsko-ruska Xavery Zulawski Lenkija 01:48
5 Nuo 10 iki 11 10 to 11 11'e 10 kala Pelin Esmer Turkija, Prancūzija, Vokietija 01:35
6 Policija, Police, Politist, Corneliu Porumboiu Rumunija 01:53
7 Prarasti laikai Lost Times Utolso Idok Aron Matyassy Vengrija 01:30
8 Rytų pjesės Eastern Plays Eastern Plays Kamen Kalev Bulgarija 01:29
9 Užtarėjas Protektor Protektor Marek Najbrt Čekija, Vokietija 01:38
Festivalių perlai
Festivalių perlai
* Akvariumas (Fish Tank)
2009 m. / Jungtinė Karalystė / rež. Andrea Arnold
* Angelas prie jūros (Un Ange a la Mer / Angel at Sea)
2009 m. / Belgija, Kanada / rež. Frederic Dumont
* Apie Elę (Darbareye Elly / About Elly)
2009 m. / Iranas / rež. Asghar Farhadi
* Aš taip pat (Yo, también / Me Too)
2009 m. / Ispanija / rež. Alvaro Pastor, Antonio Naharro
* Didžioji svajonė (Il Grande sogno / The Big Dream)
2009 m. / Italija, Prancūzija / rež. Michele Placido
* Išėjusieji (Okuribito / Departures)
2008 m. / Japonija / rež. Yojiro Takita
* Liūdesio pienas (La teta asustada / The Milk of Sorrow)
2009 m. / Peru, Ispanija / rež. Claudia Llosa
* Lurdas (Lourdes)
2009 m. / Austrija, Prancūzija, Vokietija / rež. Jessica Hausner
* Mergina iš Kinijos (Zhongguo guniang / She, a Chinese)
2009 m. / Jungtinė Karalystė / rež. Guo Xiaolu
* Moteris be pianino (La mujer sin piano / Woman Without Piano)
2009 m. / Ispanija / rež. Javier Rebollo
* Palaimintosios (Blessed)
2009 m. / Australija / rež. Ana Kokkinos
* Paslaptis jų akyse (El Secreto in des ojos / The Secret in their Eyes)
2009 m. / Argentina, Ispanija / rež. Juan Jose Campanella
* Sugrįžimas į Hansalą (Retorno a Hansala / Return to Hansala)
2009 m. / Ispanija / rež. Chus Gutierrez
* Sveiki atvykę (Welcome)
2009 m. / Prancūzija / rež. Philippe Lioret
Atradimai
* Abrakadabra (77 Doronship)
2009 m. / Argentina, Prancūzija / rež. Pablo Agüero
* Juoda avelė (Black Sheep)
2009 m. / Meksika / rež. Humberto Hinojosa Ozcariz
* Anderis (Ander)
2009 m. / Ispanija / rež. Roberto Caston
* Mažylė (La Pivellina / The Little One)
2009 m. / Austrija, Italija / rež. Tizza Covi, Rainer Frimmel
* Kraujas ir pelenai (Cendres et Sang / Ashes and Blood)
2009 m. / Prancūzija, Rumunija, Portugalija / rež. Fanny Ardant
* Marti (Kellin / The Daughter-in-Law)
2009 m. / Kazachstanas / rež. Ermek Tursunov
* Meilutė (Precious)
2009 m. / JAV / rež. Lee Daniels
* Mėnulis (Moon)
2009 m. / Jungtinė Karalystė / rež. Duncan Jones
* Nelaimėliai (De helaasheid der dingen / The Misfortunates)
2009 m. / Belgija / rež. Felix van Groeningen
* Nieko asmeniško (Nothing personal)
2009 m. / Olandija, Airija / rež. Urszula Antoniak
* Spąstai krabams (El Vuelco del Cangrejo / Crab Trap)
2009 m. / Kolumbija, Prancūzija / rež. Oscar Ruiz Navia
* Užmirštieji (Huacho)
2009 m. / Čilė, Prancūzija, Vokietija / rež. Alejandro Fernandez Almendras
* Karvė (Dou niu)
2009 m. / Kinija / rež. Guan Hu
Meistrai
* Baltas kaspinas (Das Weisse Band / The White Ribbon)
2009 m. / Austrija, Vokietija, Prancūzija, Italija / rež. Michael Haneke
* Caras (Tsar)
2009 m. / Rusija / rež. Pavel Lungin
* Ką žinote apie persų kates (Kasi az gorbehaye irani khabar nadareh / No One Knows About Persian Cats)
2009 m. / Iranas / rež. Bahman Ghobadi
* Kontroliuojamos ribos (Limits of Control)
2009 m. / Ispanija, Japonija, JAV / rež. Jim Jarmusch
* Penkios minutės Rojaus (Five Minutes of Heaven)
2009 m. / Jungtinė Karalystė / rež. Oliver Hirschbiegel
* Pranašas (Un Prophete / A Prophet)
2009 m. / Prancūzija / rež. Jacques Audiard
* Pripučiama lėlė (Kuki ningyo / Air Doll)
2009 m. / Japonija / rež. Hirokazu Kore-eda
* Rimtas vyrukas (A Serious Man)
2009 m. / JAV / rež. Joel Coen, Ethan Coen
* Švytinti žvaigždė (Bright Star)
2009 m. / Jungtinė Karalystė, Australija / rež. Jane Campion
* Troškulys (Bakjwi / Thirst)
2009 m. / Pietų Korėja / rež. Park Chan-Wook
* Virtuvė sielai (Soul Kitchen)
2009 m. / Vokietija / rež. Fatih Akin
Drąsi vizija
* Iltinis dantis (Kynodontas / Dogtooth)
2009 m. / Graikija / rež. Yorgos Lanthimos
* Meilės karžygės (Kærlighedens krigere / Warriors of Love )
2009 m. / Švedija, Danija / rež. Simon Staho
* Moterys be vyrų (Zanan-e bedun-e mardan / Women Without Men)
2009 m. / Vokietija, Austrija, Prancūzija / rež. Shirin Neshat
* Pasroviui (Choi vo / Adrift)
2009 m. / Vietnamas / rež. Bui Thac Chuyen
* Plačiai atmerktos akys (Eynaim Pekukhot / Eyes Wide Open)
2009 m. / Izraelis, Vokietija, Prancūzija / rež. Haim Tabakman
* Vegetarė (Chaesikjueuija / Vegetarian)
2009 m. / Pietų Korėja / rež. Lim Woo-Seong
* Blogi namai (Dom zly)
2009 m. / Lenkija / rež. Wojtek Smarzowski
Šypsenos
* Smulkus nusikaltimas (Micro eglima / Small Crime)
2009 m. / Kipras, Graikija, Vokietija / rež. Christos Georgiou
* 1981-ieji (Mille neuf cent quatre / Nineteen Eighty-One )
2009 m. / Kanada / rež. Ricardo Trogi
* Gyvenimas karo metu (Life During Wartime)
2009 m. / JAV / rež. Todd Solondz
* Čia ir ten (Tamo i ovde / Here and There )
2009 m. / Serbija, Vokietija, JAV / rež. Darko Lungulov
* Svieto pabaiga (Ved verdens ende / At World's End)
2009 m. / Danija, Vokietija, Australija / rež. Tomas Villum Jensen
* Panelė Morka (Misseu Hongdangmoo / Crush and Blush)
2009 m. / Pietų Korėja / rež. Lee Kyoung-mi
* Optinės iliuzijos (Ilusiones opticas / Optical Illussions)
2009 m. / Čilė, Prancūzija, Portugalija / rež. Cristian Jiménez
* Netinkama diena žvejybai (Mal día para pescar / Bad Day to Go Fishing)
2009 m. / Urugvajus, Ispanija / rež. Alvaro Brechner
* Kaltas Judas (Tutta colpa di Giuda / Freedom)
2009 m. / Italija / rež. Davide Ferrario
* Izraelietiškas sumo (Sipur Gadol / A Matter of Size)
2009 m. / Izraelis, Vokietija, Prancūzija / rež. Sharon Maymon, Erez Tadmor
Aktuali dokumentika
* Įlanka (The Cove)
2009 m. / JAV / rež. Louie Psihoyos
* Kosmoso turistai (Space Tourists)
2009 m. / Šveicarija / rež. Christian Frei
* Grėsmingas signalas (Full Signal)
2009 m. / Palestina, JAV / rež. Talal Jabari
* Didysis upių žmogus (Big River Man)
2009 m. / Jungtinė Karalystė, JAV / rež. John Maringouin
* Afganistano žvaigždė (Afghan Star)
2009 m. / Jungtinė Karalystė / rež. Havana Marking
* Mūsų viešas gyvenimas (We Live In Public)
2009 m. / JAV / rež. Ondi Timoner
* Raudonoji koplyčia (Det Røde Kapel / The Red Chapel)
2009 m. / Danija / rež. Mads Brügger
* Rugsėjo numeris (September Issue)
2009 m. / JAV / rež. R. J. Cutler
* Žvaigždžių liga (Starsuckers)
2009 m. / Jungtinė Karalystė / rež. Chris Atkins
Kinų istorijos
* Asamblėja (Ji Jie Hao / The Assembly)
2007 m. / Kinija, Honkongas / rež. Feng Xiaogang
* Gyvybės ir mirties miestas (Nanjing! Nanjing! / City of Life and Death)
2009 m. / Kinija, Honkongas / rež. Lu Chuan
* Gyvenimo formulė (Li Mi De Cai Xiang / Equation of Life and Death)
2008 m. / Kinija, Honkongas / rež. Cao Baoping
* Pakerėtas amžiams (Mei Lanfang / Forever Enthralled)
2009 m. / Kinija, Honkongas / rež. Chen Kaige
* Tujos vedybos (Tuya de hun shi / Tuya's Marriage)
2006 m. / Kinija / rež. Wang Quan'an
Lietuvių filmai
Lietuvių filmai
* Aš tave žinau (Aš tave žinau / I know you)
2009 m. / Lietuva / rež. Dovilė Šarutytė
* Bergenas (Bergenas / Bergen)
2009 m. / Lietuva / rež. Andrius Blaževičius
* Duburys (Duburys - Vortex)
2009 m. / Lietuva / rež. Gytis Lukšas
http://www.biteplius.lt/lt/2forum.showPosts/741950.462-=(1586156228 * Jau puiku, tik dar šiek tiek (Jau puiku, tik dar šiek tiek / It Would Be Splendid, Yet )
2009 m. / Lietuva / rež. Lina Lužytė
* Kelionė per Lietuvą (Kelionė per Lietuvą / Journey through Lithuania)
2010 m. / Lietuva / rež. Vaidotas Digimas
* Kryžiažodis (Kryžiažodis / Crossword)
2009 m. / Lietuva / rež. Ieva Veiverytė
* Laisvas Kritimas (Laisvas Kritimas / Free Fall)
2009 m. / Lietuva / rež. Rokas Eltermanas
* Kutenimai (Kutenimai / Tickles)
2009 m. / Lietuva / rež. Romualdas Lavrynovičius
* Lernavan (Lernavan)
2009 m. / Lietuva / rež. Marat Sargsyan
* Lietuvio genas (Lietuvio genas / Lithuanian Gene)
2009 m. / Lietuva / rež. Venesa Urbienė
* Menininkai (Menininkai / Artists)
2009 m. / Lietuva / rež. Petras Savickis
* Nuo pasaulio stogo (Nuo pasaulio stogo / 33 minutes with Tibet)
2010 m. / Lietuva / rež. Vytautas V. Landsbergis
* Pietys (Pietys / Souther)
2009 m. / Lietuva / rež. Tomas Smulkis
* Šarka (Šarka 2 / Magpie 2)
2010 m. / Lietuva / rež. Mykolas Vildžiūnas
* Stiklainis uogienės
2009 m. / Lietuva / rež. Ramunė Čekuolytė-Che
* Tikras garsas valstybės atgimimo 1989-1993
2010 m. / Lietuva / rež. Domantas Vildžiūnas
* Traukinys stovi penkias minutes
2009 m. / Lietuva / rež. Janina Lapinskaitė
* Upė
2009 m. / Lietuva / rež. Julija Gruodienė, Rimantas Gruodis
* Vilniaus getas 2009
2009 m. / Lietuva / rež. Audrius Lelkaitis
* Zero 2
2010 m. / Lietuva / rež. Emilis Vėlyvis
http://www.biteplius.lt/lt/2forum.showPosts/767211.462-=(66917437
Lietuvių filmai. Premjeros
* 7 nuodėmės (7 sins)
2010 m. / Lietuva / rež. Kristina Inčiūraitė
* 10 (10)
2010 m. / Lietuva / rež. Džiugas Katinas
* 14:56 (14:56)
2010 m. / Lietuva / rež. Jonas Tertelis
* Ana geraširdė (Ana geraširdė / Goodhearted Ana)
2010 m. / Lietuva / rež. Mikas Žukauskas
* Laiko saugotojas (Laiko saugotojas / The Keeper of Time)
2009 m. / Lietuva, Rusija / rež. Dali Rust
* Per daug atvykusiųjų (Per daug atvykusiųjų / Too many coming)
2009 m. / Rusija, Kirgizija / rež. Ramunė Čekuolytė-Che
* Šarūnas Bartas, vienas lauke karys (Šarūnas Bartas, vienas lauke karys / Sharunas Bartas, An Army of One)
2010 m. / Lietuva, Prancūzija / rež. Guillaume Coudray
* Tėve mūsų (Tėve mūsų / Our father)
2010 m. / Lietuva / rež. Marius Ivaškevičius
Ką radau apie konkursinę programą. Ji atsirado praėjusių metų festivalyje. Ir netikėtai nustebino labai įdomiu, įsimintinu kinu. Vilkimės ir šiemet tokios sėkmės...
Edvinas Pukšta iš m. San Sebastijano festivalio rašė apie konkursinės programos turkų Nuo 10 iki 11:
Perdaug kalbanti turkiška dramedija "Nuo 10 iki 11" (10 to 11) kopijuoja Nuri Bilge Ceylano "Vienišiaus" melancholiškai lėtą bartišką pasakojimo stilių ir poetiškai išryškina vienišumo problematiką. Filmo tema kažkiek primena praeitais metais San Sebastjane nugalėjusią "Pandoros skrynią", nes ir vėl dėmesio centre - seno ir jauno žmogaus nesusikalbėjimai. Režisierės Pelin Esmer pirmajame filme beveik visą dviejų valandų seansą tenka stebėti švieslentėje sparčiai besikeičiančius angliškus titrus ir skaityti begalybę teksto, kai dialoguose, pokalbiuose ir ilguose monologuose atsiskleidžia sumanymo prasmė.
Galbūt repertuaro programuotojams vertėjo daug energijos ir pastabumo reikalaujantį kūrinį rodyti festivalio pradžioje, nes dabar pavargus ir neišsimiegojus buvo žiauriai sunku išlaikyti dėmesį ir atidžiai sekti solidaus amžiaus senuko bendravimą su nugriauti ruošiamo namo prižiūrėtoju. Jaunasis pagalbininkas talkina senjorui kolekcionuotui susirinti brangiausius daiktus, o kartu semiasi neįkainojamos patirties. Žinau, kad norėčiau šį filmą pamatyti dar kartą ramesnėje aplinkoje."
Apie kitą konkursinės programos filmą, Xavery Żuławskio Lenkų-rusų karas iš Gdynės festivalio komentavo Živilė Pipinytė:
"Antru pagal svarbą festivalio prizu "Sidabriniais liūtais" apdovanotas originalus Xavery Żuławskio filmas "Lenkų-rusų karas" ("Wojna polsko-ruska") nustebino ypatingu režisieriaus temperamentu ir įžvalgumu perteikiant vidinę naujosios, jau laisvos Lenkijos kartos transformaciją.
Prisipažinsiu, netikėjau, kad galima ekrane sukurti Dorotos Masłowskos knygos herojų žodyno ir narkotinių fantazijų atitikmenį, bet Żuławskis tai sugebėjo padaryti laisvai ir gyvai, net sunku patikėti, kad tai ekranizacija. "Lenkų-rusų karas" taip pat gavo prizus už geriausią garsą ir kostiumus."
Rumunų konkursinis Policija, būdvardis reikšmingas tuo, kad 2008 m. jo režisieriaus Corneliu Porumboiu išgarsėjo Kino pavasaryje, pristatydamas vieną geriausių tų metų festivalio programos filmą 12:08 į Rytus nuo Bukarešto, kurį "pagardino" trijų aktorių atvykimas į Vilnių.
Sorry, kad truputį atitrauksiu dėmesį nuo filmų pristatymo ir pasiguosiu, kad man baisiai gaila, kad šiais metais pusę festivalio laiko nebūsiu LT ir geriausiu atveju būsiu laiminga galėdama sau leisti nueiti bent į 10 filmų, kurių sąrašą, kaip privalomų jau susidariau.
Žodžiu, pirmadienį ruošiuosi bėgti pirkti moteriškų bilietų po 8 Lt ir noriu paklausti, gal esate ką girdėję apie KP filmus, kurie po festivalio bus rodomi reguliarioje k.t. programoje idant būtų galima pažiūrėti ką nors daugiau? Būčiau didžiai dėkinga.
Kol kas bent aš nežinau dėl filmų, kuriuos sutarta po fetivalio palikti repertuarui. Festivalio metu paaiškėjus, galima bus pasidalinti...
Programa Meistrai pribloškia nusipelniusiais ir labai pripažintais kino pasaulyje meistrais. Postringauti, kuo išgarsėjo šie kūrėjai, kokios mintys kyla, prisiminus jų filmus, būtų stipriai naivu. Todėl paeiliui jų nevardysiu pristatinėdamas. Bet ką radau apie naujus jų filmus būsiančius KINO PAVASARYJE, pacituosiu.
Apie Jim Jarmush po LONDONO kino festivalio aktyvi kultūros temų publicistė ir performansų menininkė Paulina Pukytė:
"Apie vaizduotės ir meno galią kalba ir Jimo Jarmuscho juosta Kontroliuojamos ribos ("Limits of Control"): kontroliuoti galima viską, net virtualią realybę, tik ne vaizduotę. Ji įveiks visas kliūtis ir padarys tai, kas neįmanoma. Ne vienas festivalio filmas, rodė valdžią ir jėgą kaip blogį (tai nėra nauja), bet būtent kultūrą, kūrybą kaip išgelbėtoją ir atpirkėją. Matyt, šiandien tai aktualu (tik, žinoma, ne atsilikusioje Lietuvoje). Jarmuscho filmo idėja suformuluota tiksliai, vaizdai gražiai nuglaistyti, bet rezultatas man pasirodė šiek tiek formalus ir sausokas, galbūt todėl, kad šis žaidimas virtualus? Žiūrėdamas "Kontrolės ribas" turi labiau "stengtis", filmo mintis, bent jau man, paaiškėjo tik gerokai vėliau, po kelių valandų."
Edvinas Pukšta iš San Sebastijano papildo, mane suintriguodamas:
"Billas Murray'us pasismagina viename pasiutusiame epizode pas Jimą Jarmuschą. Jono Meko bičiulis ir mokinys melancholiškame trileryje "Kontroliuojamos ribos" (The Limits of Control) lėtai medituoja ir filosofuoja sau įprastu stiliumi prie kavos be cigarečių. Jo scenarijų būtų įmanoma perpasakoti vienu sakiniu, bet režisierius beveik nekreipia dėmesio į istoriją. Jam rūpi tik forma ir smulkmenos.
Tai nuostabus siurprizas amerikiečių nepriklausomo kino genijaus fanams, kuriems užteks kantrybės stebėti vos kelis žodžius ištariančio, tualetuose persirenginėjančio, laukiančio restoranuose ir du atskirus puodelius espresso užsisakančio samdomo žudiko klajones Ispanijos traukiniais iki paslaptingo taikinio. Užuominas jam formuluoja keistai įtartini nepažįstamieji (Luisas Tosaras, Tilda Swinton, Gaelis Garcia Bernalis ir kiti), perduodantys degtukų dėžutes su nurodymais, kartojantys tas pačias frazes ir monologais išdėstantys požiūrį apie kiną, muziką, dailę, meną.
Monotoniškas filmo ritmas užliūliuoja į mieguisto transo būseną, linksmos frazės ir absurdiškos situacijos žaismingai prajuokina, o Jimo Jarmuscho užsispyrimas nieko konkrečiai neaiškinti ragina išlaisvinti vaizduotę. Man buvo akivaizdu, kad tai filmas ne visiems, o tik išrinktiesiems, bet vis tiek nemenkai nustebau sužinojęs, kad San Sebastjano publika "Kontroliuojamas ribas" įvertino prasčiausiai iš visų "perlų", nubalsuodami tik 4,5 balų reitingą."
Vokiečių kino režisūros žvaigždės Oliver Hirschbiegel naujo filmo Penkios minutės rojaus pristatyme radau labai rimtą baltą dėmę, kurios neišsiaiškinęs rimtas kinomanas, gali daug prarsti, meišskyręs šio filmo. Taigi jis SUNDANCE 2009 m gavo geriausio scenarijaus apdovanojimą...
EDVINAS PUKŠTA, pamatęs JAV šį filmą, iškart pavadino meistrišku psichologiniu trileriu. Vėliau pridūrė:
"Oliveris Hirschbiegelis ("Eksperimentas", "Trečiojo Reicho griūtis") po nesėkmingos viešnagės Holivude sugrįžo į Europą ir sustygavo aštrų moralinį trilerį "Penkios minutės rojuje" (Five Minutes of Heaven), kuriame faktiškai veikia du personažai buvęs IRA žudikas Liamas Neesonas ir jo nusikaltimo aukos brolis Jamesas Nesbittas.
Kaltininkas jau atsėdėjo 12 metų bausmę kalėjime ir trokšta susitaikyti su nužudytojo giminaičiu, kuris per tuos 33 metus išsiugdė nevaldomą įniršį ir galvoja vien tik apie kerštą. Scenarijaus autorius Guy'us Hibbertas tiksliai aprašė kiekvieną detalę ir susitikinėjo su abiem tikrų įvykių liudininkais, todėl pamėgino įsivaizduoti, kas galėtų atsitikti, jei vyrai susitiktų akis į akį. Realybėje to tikriausiai niekuomet nebus, nes Joe Griffinas vis dar jaučia būtinybę nužudyti Alistairą Little'ą ir pasiimti savo penkias minutes rojuje."
"Lengvai nuspėjamas siužetas šiek tiek sumenkino ir britės Andrea Arnold stiprios dramos Akvariumas vertę. Pelnyto žiuri prizo link jaudinantį filmą apie maištaujančią dukterį, girtaujančią mamą ir rūpestingą meilužį patraukė fenomenali jaunosios debiutantės Katie Jarvis vaidyba, pribloškianti režisūra, autentiški dialogai ir finalinis mamos šokis su dukra hiphopo ritmu pagal reperio Nas dainą "Life's aBitch".
Živilė Pipinytė rašė iš Berlyno kino festivalio:
"Kasdien pasirodančiame festivalio žurnale "Screen International" kritikai iš įvairių šalių vertino išvakarėse parodytus filmus. Sąraše ilgokai pirmavo Irano režisieriaus Asgharo Farhadi filmas Apie Elę ("Darbareye Elly", "About Elly"). Prieš keliolika metų naujasis neorealistinis Irano kinas tapo didžiuoju festivalių atradimu.
Dabartiniai Irano režisieriai, be abejo, puikiai supranta, ko iš jų laukia tarptautinė publika. Manau, kad tuo pasinaudojo ir Farhadi. Prisimindamas "Dogmos '95" stilių (subjektyvi kamera visą laiką laksto paskui personažus, veiksmas vyksta "čia ir dabar"...), jis sumaniai manipuliuoja tariamu filmo šiuolaikiškumu.
Tildos Swinton vadovaujama žiuri filmą apdovanojo vienu pagrindinių festivalio prizų - "Sidabriniu lokiu" už geriausią režisūrą."
Dar skeptiškesnis buvo Marijus Kulvietis:
"Ši nuobodoka drama publiką padalino pusiau. Vieni kažką įžvelgė, kiti miegojo seanse ir tikriausiai antrieji buvo teisūs. Bet kokiu atveju, prizas būtent už režisūrą neatrodo labai motyvuotas. Tiesiog suveikė dalybų principas, kai reikia pažymėti visus, kažkuo nusipelnusius. Juo labiau atvykusius iš ne kinematografinių valstybių."
Edvinas Pukšta pateikia dvi rekomendacijas, į kurias aš būtinai atkreipsiu dėmesį per festivalį :
"Šiltas, tyras, jaudinantis filmas apie kitokią meilę Aš taip pat (Yo, Tambien / Me Too) San Sebastjane nepaliko abejingų. Per emocingiausius momentus buvo sunku sulaikyti akyse ašaras, tačiau jau po kelių minučių melancholišką nuotaiką keitė nuoširdus juokas. Spaudos konferencijoje režisieriai Alvaro Pastoras ir Antonio Naharro klausėsi vien tik pagyrimo šūksnius ir džiaugsmingas padėkas, o pirmą kartą gyvenime vaidinęs neįgalusis Pablo Pineda buvo sutiktas lyg nacionalinis didvyris. Intelektualus debiutantas tiesiog buvo savimi, įkūnydamas pirmąjį žmogų pasaulyje su dauno sindromu, kuriam pavyko sėkmingai užbaigti universitetą ir gauti aukštojo mokslo diplomą."
"Ekrane triumfavo subtili daugiaprasmiška komedija Moteris be pianino (Mujer sin piano / Woman Without Piano) apie slegiančią gyvenimo rutiną ir norą išsilaisvinti iš kasdienybės pančių. "Kino pavasaryje'07" pristatyto debiutinio filmo "Viskas, ką aš žinau apie Lolą" autorius Javieras Rebollo gudriai ir žaismingai imitavo Charlie Chaplino, Busterio Keatono ir kitų nebylaus kino meistrų stilių. Filmą sudaro veiksmingai juokinantys tylūs momentai, kuriose mažai dialogų, bet daugiau vaikščiojimo ir anekdotinių nesusipratimų.
Carmen Machi taikliai įkūnyja tvarkyti butą, skalbti ir gaminti valgį pavargusią žmoną, kuri vieną naktį užsideda peruką, pasiima trejus metus negaliojantį pasą ir išeina iš namų. Į autobusų stotį! Palaukti pirmojo pasitaikiusio autobuso ir išvažiuoti kur akys veda. Ten ji sutinka lenkų imigrantą (čekų aktorius ir muzikantas Janas Budaras), kuris mėgsta viską taisyti ir kaitalioti melodijas mobiliajame telefone, o statybose uždirbtus pinigus veža namo, kad sumokėtų skolas ir atsėdėtų savaitę kalėjime. Naktiniai atsitiktinai susikukavusios porelės nuotykiai žiūrisi ypač šarmingai ir smagiai. Tai paprastas filmas, dovanojantis progą šypsotis ir užkraunantis geros nuotaikos. Puikus ispaniško kino šmotas."
Edvinas tęsia:
"Žymiai liūdnesnė ir tamsesnė australų režisierės Anna'os Kokkinos drama Palaimintosios (Blessed) manipuliuoja žiūrovų jausmais, įkyriai beldžiasi į širdis ir sąmoningai kuria sentimentalią nuotaiką. Scenarijuje aprašytose depresinėse situacijose atsidūrusios 5 nelaimingos mamos ir 7 iš namų pabėgę maištingieji vaikai patiria tiek daug žiaurių išbandymų, nepavydėtino blogio ir likimo smūgių, kad jie atrodo šiek tiek spekuliatyvūs. Net muzikinis fonas sufleruoja, kaip reikia jaustis ir kada pradėti verkti. Gal ir nereikėtų kabinėtis prie neesminių siužeto detalių, nes Anna Kokkinos sulipdė provokuojančių, brutalių ir šokoterapinių trumpų istorijų grandinę apie desperatiškus bandymus išlikti, nugalėti asmeninius velniukus, susitaikyti ir dar kartą kabintis už gyvenimo skverno. Žinomiausių australų aktorių rinktinė motinų ir vaikų nesusikalbėjimą vaidina daugiau nei įtikinamai."
"Naujų režisierių programoje maloniai nustebino argentinietis Pablo Aguero su bohemiška, anarchistiška ir išradinga fantazija Abrakadabra (77 Doronship) apie vienišą charizmatišką senuką, kuris susipažino su žmona kapinėse ir ten pat toliau ieško moterų, vyro paliktą devintą mėnesį nėščią jo anūkę ir magišką burtažodį "Doronship". Jeigu šią mistinę abrakadabrišką frazę ištartumėte 77 kartus, tai gyventumėte ilgai ir laimingai. Bent jau taip teigia viską žinantis užkadrinis balsas, padedantis orientuotis iš šalto rudeniško Paryžiaus į karštą smėlėtą dykumą šokinėjančiame ir lygiai 77 minutes trunkančiame filme."
Programa Aktualioji dokumentika
Edvinas iš SUNDANCE:
Afganistano žvaigždė (Afghan Star) supažindina mus su egzotišku TV muzikiniu šou bei spalvingais dalyviais. Jei galvojote, kad "Kelias į žvaigždes" ir visi jo klonai populiarūs tik Lietuvoje, tai pagalvokite dar kartą. Afganistane naujų popdainininkų gamykla varo iš proto kone visą šalį, laidos finalas privilioja net 11 mln. žiūrovų, o kai kurie fanatikai ryžtasi parduoti savo mašinas, kad nusipirktų SMS kortelių telefoniniam balsavimui.
Vietiniams žmonėms ši atrakcija tai pirmasis demokratijos pavyzdys, tačiau dalyviams nėra taip lengva. Dvi merginos po laidos buvo išvadintos kekšėmis ir sulaukė grasinimų nužudyti, nes dainavimu ir šokimu pamynė kažkokius kultūrinius įstatymus, o laidos filmavimus ne kartą mėgino nutraukti Talibano rėžimas, kurio vadovams nepatiko vis plintantis mobilusis ryšys. Radžiui ir ne tik jam tikrai vertėtų pamatyti šį neeilinį reginį!"
Mūsų viešas gyvenimas (We Live in Public)žiuri komisija vienbalsiai atidavė didįjį prizą. Šį kūrinį primygtinai rekomenduoju visiems, kas žino, ką reiškia terminai "internetas", "blogas", "Yotube", "Skype", "Facebook", "My Space". Jūs liksite priblokšti, kai išgirsite sensacingus faktus, pamatysite unikalią vaizdo medžiagą ir susipažinsite su keistu žmogumi, kuris dar prieš 10 metų žinojo ir tiksliai nuspėjo dabartinius gyvenimo procesus, kai visuomenė nebegali nė dienos ištverti be interneto, dalijasi privačiomis paslaptimis ir susirašinėja pokalbių svetainėse.
Joshas Harrisas savanoriškai nutraukė ryšius su šeimos nariais ir atsisakė aplankyti ligos patale gulinčią mamą, kuriai atsiuntė virtualų pasveikinimą. Šis arogantiškas, ambicingas ir savimi pasitikintis vyras yra laikomas interneto pionieriumi ir šiuolaikinių bendravimo priemonių išradėju. Prieš 10 metų jo turtas siekė 80 mln. JAV dolerių, bet dabar jo sąskaitose nėra nė ketvirčio milijono. Joshas Harrisas paaukojo nerealų kiekį pinigų grandioziniams projektams ir vojeristiniams eksperimentams. Visą laiką jis suteikė leidimą režisierei Ondi Timoner kaupti unikalią vaizdo medžiagą, kuri po 10 metų pavirto sensacingu ir mąstyti provokuojančiu dokumentiniu filmu. Mes visi savanoriškai gyvename viešumoje, o kažkas iš to pelnosi ir kraunasi turtus!
Atrodo, kad filme nieko tokio ypatingo nėra, bet nelaimingos 16-metės įkvepianti istorija pasigriebia dėmesį nuo pat pirmųjų minučių ir nepaleidžia. Apkūni juodaodė nemoka rašyti ir skaityti. Ji dar nepažino tikrosios meilės ir neturėjo vaikino, bet jau laukiasi antrojo vaikelio. Merginą negailestingai prievartauja tėvas, kurio despotiško elgesio net nesistengia sustabdyti dukrai neapykantą jaučianti motina. Bet Brangioji (toks yra pagrindinės herojės vardas) nenuleidžia rankų ir mėgina iš paskutinių kabintis už gyvenimo."
O čia iš 2010 m SUNDANCE:
Festivalio įkūrėjas ir krikštatėvis Robertas Redfordas kiekvienoje spaudos konferencijoje pabrėžia, kad dokumentika yra pats svarbiausias šio renginio patiekalas. Tai tikros, intriguojančios ir aktualios istorijos, kurios praplėčia mūsų pasaulėžiūrą ir duoda naudingos informacijos. Sandanso festivalyje yra net dvi konkursinės dokumentinių filmų programos.
Man labiausiai patiko kontroversinė Raudonoji koplyčia (The Red Chapel), kurioje danų režisierius Madsas Brugeris ir du Danijoje užaugę korėjiečiai nutaria pasiprašyti specialaus vizito į uždarą Šiaurės Korėją. Jie apsimeta teatro trupe (vienas iš aktorių sąmoningai atsisėda į invalido vėžimėlį ir vaidina nepilnaprotį), kuri absurdišku vaidinimu provokuoja kiekvieną žingsnį prižiūrinčių inspektorių kantrybę. Apgaulingi dienoraščiai, paslapčia nufilmuota medžiaga, skandalingai atviri užkadriniai komentarai, genialios provokacijos ir kruopščiai suplanuotas melas suteikia mums unikalią progą pamatyti kitokią Šiaurės Korėją.
Įspūdingų ir unikalių vaizdų užfiksavo šveicaras Christianas Frei'us Kosmoso turistuose (Space Tourists) parodęs Baikonūro apylinkių kasdienybę, apnuoginęs raketų leidimo į kosmosą niuansus (po kiekvieno skrydžio ant žemės nukrenta milžiniški metalo gabalai, kuriuos noriai renka dykumos kelius pažįstantys vietiniai) ir nupiešęs Irano kilmės verslininkės Anousheh Ansari portretą. Ši moteris nepagailėjo 20 mln. JAV dolerių už savo svajonę pakilti į kosmosą.
Sarkastiškoji PAULINA PUKYTĖ taip baigia įspūdžius iš LONDONO kino festivalio:
"Čia galima būtų sklandžiai ir net šiek tiek moralistiškai užbaigti pasakojimą, bet liktų nepaminėta viena keistoka diena, tiksliau, tą dieną pamatyti du dokumentiniai filmai, kuriuose minima Lietuva. Kaip patys suprantate, ne iš pačios geriausios pusės. Tačiau juos abu būtų labai sveika parodyti Lietuvoje, ypač vadinamiesiems įvaizdžio kūrėjams. Tai Izraelio režisieriaus Yoavo Shamiro "Difamacija" ("Defamation", "Hashmatsa") - šmaikštus, kontroversiškas filmas apie antisemitizmą, bei anglo Chriso Atkinso Žvaigždžių liga ("Starsuckers") - apie "žvaigždžių" kultūrą ir žiniasklaidos machinacijas peršant masinei publikai garsenybės idėją. Nors pastarasis filmas eksploatuoja triukus, daug sėkmingiau naudotus "Brüno", žiūrėjau jį visai smagiai, kol staiga kaip žaibas iš giedro dangaus ekraną nušvietė Lietuvos žemėlapis. Lietuvos kontūras nebuvo natūraliai įterptas tarp kitų Europos valstybių, o tarsi iškirptas ir užklijuotas ant balto lapo, nes kam svarbu, kur šita keista šalis iš tikrųjų yra. O kitas kadras - it pilnatis šypsantis Valinsko veidas! Vos neišvirtau iš kėdės. Tik po kelių akimirkų supratau: mes, matyt, garsėjame Europoje kaip bene vienintelė šalis, kurios parlamente posėdžiauja "žvaigždžių" partijos atstovai. Kai kurie iš jų čia pristatomi, pavyzdžiui, Rokas Žilinskas kažką porina apie tai, kad yra "populiaresnis už Madonną".
Taigi Londono kino festivalis man pasibaigė su Valinsku. Nuo jo ir už Lietuvos ribų neįmanoma pasislėpti."
Čia surinkta tikrai gerų filmų. Vien švedo SIMON STAHO ko verti buvo eksperimentai ankstesnių Kino pavasarių filmuose!
O pirmą filmą iš šios programops pristato PAULINA PUKYTĖ. Svarbiausia, kad filmas patiko, o papildomi išvedžiojimai nebūtini, žiūrint filmą:
"Labiausiai laukiau iš Irano kilusios ir JAV gyvenančios video- ir fotomenininkės Shirin Neshat pirmojo vaidybinio filmo Moterys be vyrų ("Women without men"). Domiuosi ne tik jos kūrinių temomis, mane žavi ir vizualinė jų išraiška. Filmas nenuvylė, buvo toks, kokio tikėjausi, jaudinantis ir įspūdingas. Tačiau netikėtai nuvylė pati režisierė, po peržiūros atsakinėjusi į žiūrovų klausimus. Be abejo, ji kalbėjo apie moters teisę į lygybę ir žmogaus teisę į demokratiją (visa jos kūryba apie tai), tačiau paklausta, kodėl filmą finansavo vokiečiai, staiga atsakė: "Taip jau išėjo. Bet žinote, kai pristatėme šį darbą Venecijos festivalyje, kur "Auksinį liūtą" laimėjo Izraelio filmas - nekritiškas, tiesiog apie karą (Samuelio Maozo "Libanas" negarbina karo, greičiau atvirkščiai, - aut. past.), tai aš jo kūrėjams pasakiau: "Žinote, mano filmą finansavo vokiečiai, štai!" Vienas sakinys man staiga nubraukė visus menininkės laimėjimus, jos kūryba man pasirodė neįtikinanti, kova už žmogaus teises - apsimestinė. Nes meilė vieniems nepateisina neapykantos kitiems."
Lenkų kinas praėjusiais metais nusdtebino savo kokybe. Todėl tai, ką rašo iš jų nacionalinio festivalio Gdynėje ŽIVILĖ PIPINYTĖ, verta įsiskaityti ir filmą pamatyti:
"Wojciecho Smarzowskio Blogi namai ("Dom zły") - iš tų filmų, kuriuos žiūrėti sunku, nes režisierius negaili natūralistiškų kraujo ir smurto vaizdų, bet kurie ilgam nepalieka ramybėje. Filmas pelnė apdovanojimus už geriausią režisūrą, geriausią scenarijų (Smarzowskis ir Łukaszas Kozmickis) ir geriausią montažą (Paweł Laskowski). "Blogi namai" kartu ir labai konkretus filmas: siužeto pagrindas - vienkiemyje įvykdytos žmogžudystės tyrimas, bet kartu tai - įspūdinga metafora apie karinės padėties laikotarpiu degraduojančios tautos dvasios būseną ir filosofinė metafora apie blogį, slypintį kiekvienoje būtybėje.
"Blogų namų" veiksmas nukelia į 1982-uosius. Šaltą žiemos rytą į vienkiemį, kurio šeimininkai prieš ketverius metus buvo žiauriai nužudyti, keliomis milicijos mašinomis atvyksta tyrimo grupė, turinti užfiksuoti įtariamojo parodymus nusikaltimo vietoje. Prokuroras yra toks girtas, kad paliekamas pagiriotis autobusiuke. Milicininkai nuolat "šildosi" patikėtinių pristatyta degtine - alkoholis čia liejasi taip pat gausiai, kaip ir prieš penkerius metus Gdynėje apdovanotame Smarzowskio filme "Vestuvės" (rodytas 2005 m. Kino pavasaryje - k.). Tik naujas jo filmas daug virtuoziškesnis, filosofiškesnis.
Iš apgirtusių filmo herojų išsiskiria milicijos leitenantas Mruzas, kuris bando įminti Dziabasų šeimos mirties paslaptį, nėščia tyrėja (vyras ją atsivežė, nes neveikia telefonas, o moteris gali pradėti gimdyti bet kurią akimirką) ir zootechnikas Šrodonis, kuris lietingą 1978-ųjų rudens vakarą, vykdamas į naują darbovietę, užklydo pas Dziabasus. Šrodonio parodymai, jo prisiminimai apie tą lemtingą vakarą netrukdo režisieriui pasakoti ir kitų susipynusių istorijų - apie kaimą, kurį terorizavo alkoholikas Dziabasų sūnus, apie naminę varančius godžius nužudytuosius, apie korupciją milicijoje, apie Mruzo meilės nuotykį - nėščios tyrėjos vyras įsitikinęs, kad ji laukiasi ne jo vaiko. "Blogi namai" - savotiška mele ir blogyje paskendusios visuomenės vivisekcija, panardinanti į pragarišką tamsą. Operatorius Krzysztofas Ptakas kuria išties breigeliškus atstumiančio degradavusio pasaulio vaizdus, tarsi atskleisdamas įvairius blogio, nužmogėjimo aspektus. Tačiau tai nėra kine gana įprasta "černucha", nes netikėta "Blogų namų" atomazga privers prisiminti filmo plakate užrašytą klausimą, ar tiesa egzistuoja, ar ji įmanoma.
Spaudos konferencijoje Smarzowskis sakė, kad filmas buvo sumanytas prieš 12 metų. Scenarijus nuolat buvo perrašomas, tad tobula filmo forma tikrai neatsirado tuščioje vietoje. Lenkų kritikai lygino filmą su brolių Coenų "Fargo", pats Smarzowskis neslėpė, kad filmo pavadinimas turi sąsajų su Davido Mameto "Žaidimų namais".
"Šiemet, kaip ir pernai, festivaliui baigiantis susėdome su kolega kino apžvalgininku bare pasidalinti įspūdžiais.
Vienas iš festivalio netikėtumų jam buvo ekrane nusirengusi (Atomo Egoyano filme "Chloja", "Chloe") aktorė Julianne Moore; pasak jo, tai labai neįprasta, ypač vyresnio amžiaus Amerikos aktorėms. Į šią jo dešimakę aš mečiau savo tūzą: "O Toddo Solondzo Gyvenimas karo metu ("Life during wartime") nuogai nusirengia Charlotte Rampling!" Jis atsikirto kozirine devynake: "Bet ji - anglų ir prancūzų, o ne amerikiečių aktorė, tai visai kas kita!" Tačiau aš turėjau kozirių damą: "Tačiau ji dar senesnė už Moore!" O jis tūzą: "Ji jau anksčiau yra ne kartą nusirengusi kine!" Į tai man beliko tik nušluoti kortas nuo stalo: "Užtat "Gyvenimas karo metu" daug geresnis filmas negu "Chloja"!" Abu režisieriai kuria filmus apie pasiturinčias baltaodžių amerikiečių (arba kanadiečių - šiuo atveju jokio skirtumo) šeimas ir sudėtingus jų narių tarpusavio santykius. Naujieji filmai irgi apie tai. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs, bet iš tiesų labai skirtingi. Vienas iš akivaizdesnių skirtumų: Egoyano filme nėra jokio humoro. Solondzo - yra, ir nors jo moterys ne tokios idealiai gražios, o vaizdai ne tokie prašmatnūs (nors interjerai neblogi) kaip "Chlojos", jo filmas, mano manymu, daug gilesnis. Egoyano filme kalbama tik apie erotinius santykius, Solodzo juostoje dar keliami ir bendražmogiški, nebūtinai lyties nulemti klausimai: apie kaltę, kaltinimą ir atleidimą. Žmonės "Gyvenime karo metu" - keisti, juokingi, patetiški, tačiau jais tiki, o kai tobuloji Chloja desperatiškai sušunka: "Mano jausmai tikri!", žiūrovui lieka tik prunkštelėti."
Programa Kinų istorijos
ŽIVILĖ PIPINYTĖ iš 2007 m Berlyno kino festivalio:
"Amerikiečių scenaristo ir režisieriaus Paulo Schraderio vadovaujama žiuri pirmenybę ir "Auksinį lokį" atidavė kinų režisieriaus Wang Quanan filmui Tujos vedybos ("Tu Ya De Hub Shi"). Egzotiškuose, nepaprastai meistriškai nufilmuotuose vidinės Mongolijos peizažuose besirutuliojanti tvirtos moters drama primena ne vieną Kinijos kinematografininką išgarsinusią juostą. Stipri ir graži Tuja viena prižiūri avių bandą, kasdien keliolika kilometrų veža vandenį, turi du vaikus ir paralyžiuotą vyrą. Nepakeliamas krūvis ima kelti grėsmę ir jos sveikatai. Vyro sesuo pataria Tujai išsiskirti ir ištekėti už kito, kuris galės darbuotis kartu. Skyrybos įvyksta, ir pas Tują pradeda lankytis jaunikiai. Tuja visų atsisako, nes nė vienas nenori išpildyti moters reikalavimo, kad buvęs vyras liktų kartu. Kai dar iš vaikystės pažįstamam turtingam jaunikiui pavyksta įtikinti, kad vyrui bus gerai neįgaliųjų namuose, šis persipjauna venas. Tuja viską meta ir vėl grįžta į savo jurtą. Paraleliai rutuliojama ir Tujos bei vietinio nevykėlio jausmų istorija šis taip myli savo netikusią žmoną, jog nepastebi, kad Tuja jam yra neabejinga. Filmui tarsi nieko ir neprikiši, jis profesionalus, gerai suvaidintas, korektiškas, istorija pakankamai universali, bet stinga šio to daugiau net ne originalumo, gal noro suvokti gilesnius herojų motyvus, jų gyvenimo prasmę."
Lietuvių filmai
Tikrai gali rekomenduoti, kas nepamatėte per SCANORAMĄ ar vėliau vykusius rodymus
# Bergenas (Bergen)
2009 m. rež. Andrius Blaževičius
# Pietys (Souther)
2009 m. rež. Tomas Smulkis
# Jau puiku, tik dar šiek tiek (It Would Be Splendid, Yet )
2009 m. rež. Lina Lužytė
Iš lietuviškų filmų premjerų man potencialiai įdomiausios atrodo:
# Laiko saugotojas (Laiko saugotojas / The Keeper of Time)
2009 m. / Lietuva, Rusija / rež. Dali Rust
# Šarūnas Bartas, vienas lauke karys (Šarūnas Bartas, vienas lauke karys / Sharunas Bartas, An Army of One)
2010 m. / Lietuva, Prancūzija / rež. Guillaume Coudray
# Tėve mūsų (Tėve mūsų / Our father)
2010 m. / Lietuva / rež. Marius Ivaškevičius
Bilietai į festivalio filmus bus pradėti platinti jau rytoj, pirmadienį.
Skelbiamos ir dvi bilietų išpardavimo akcijos.
Pirmąją bilietų platinimo dieną, kuri sutampa su Moters diena, visoms moterims bilietai į bet kurį kino festivalio "Kino pavasaris" filmą kainuos tik 8 litus.
Kovo 11-ąją - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną į visus "Kino pavasario" programos lietuviškus filmus bilietai kainuos tik 6 litus. Akcijinius bilietus bus galima įsigyti "Forum Cinemas Vingis", "Skalvija" ir "Pasaka" kino teatrų kasose. Perkamų bilietų kiekis neribotas.
Filmų seansus jau dabar galite rasti interneto svetainėje www.kinopavasaris.lt, po kiekvieno filmo aprašymo.
Visas repertuaras į interneto puslapį bus patalpintas taip pat rytoj.
Temą
2009 11 28 d. 13:29 pradėjo
ir, be abejo, nuolat galvojančio apie artėjančio didžiausio Lietuvos kino forumo programos sukomplektavimą, EDVINO PUKŠTOS informaciją:
Čia nebent tiems, kas turi stalčiuje dulkančius niekam neįtikusius scenarijus.
