penki metai kamuoja nerimo sutrikimas su panikos atakom ir visokiom fobijom. teko lankytis ne pas viena psichiatra. konsultavaus ir su psichologu. visi kaip susitare - gerk vaistus. ir taip penkis metus. isbandziau turbut visus imanomus antidepresantus: zoloft, paroxetin, citalopram (pram), fluanxol, klonazepam, lexotanil o dabar israse nortriptilino. situ dar negeriau, nes paskaiciau anotacija, tai ten grynai nuo depresijos vaistas. o jokios depresijos pas mane nera. viska puikiai suvokiu ir jau susigyvenau su savo nerimu, net atakas ismokau valdyt, bet kiek galima? kodel vistiek tai kartojasi ir kodel neimanoma be vaistu? nes vos tik nustoju vartot vaistus - paumeja visi blogumai. is vis man jau atrodo kad po penkiu metu nuolatinio vaisto gerimo jie manes jau neveikia ir man labai baisu del savo organizmo. turbut kraujas susimaises su chemija. kuo toliau tuo dazniau ivairius negalavimus jauciu. tai skrandis, tai sonus, tai galva skauda. gal kas esat susidure su rimtu nerimu. kaip issigydet? kas padejo? labai idomi jusu patirtis ir nuomone.
Man dar blogiau buvo nenoriu minet kas , bet psihiatro prasyk alventos naujas vaistas nuo baimiu ir fobiju kartu ir andidepresantas, nznau pageriau tris menesius pajutau pagerejima nera jokiu panikos ataku nei fobiju ir t.t
Exxxitas rašė:
Man dar blogiau buvo nenoriu minet kas , bet psihiatro prasyk alventos naujas vaistas nuo baimiu ir fobiju kartu ir andidepresantas, nznau pageriau tris menesius pajutau pagerejima nera jokiu panikos ataku nei fobiju ir t.t
aš visiškai netoliaravau alventos. baisiai pykino, išsiplėtė vyzdžiai kaip narkomanei ir šiaip apspangus vaikščiojau. bet čia gal tik man taip, šiaip girdėjau, kad tikrai geras vaistas, ir retai kam nuo jos pasireiškia šalutiniai. aš pritariu f5c, kad prie nerimo gali prisidėti režimo nesilaikymas, nesportavimas. pabandyk DAUG judėt, išsikraut... jei vaistai nepadeda, reik ieškot kitų priežasčių, nes jeigu tavo panikos priežastis būtų daugiau cheminė, tai vaistai tikrai būtų padėję. iš savo patirties galiu pasakyt, kad su panikos priepuoliais man susidorot padėjo sportas, bet nemažai laiko tam prireikė...
nuo zodziu junginio 'paniku atakos' man kaip elektra. Pritariu del sporto. Jei tave tiek laiko tai kamuoja, siulau neatmest galimybes, kad butent nuo panikos ataku ir atsirado nerimas...Paanalizuok pati, kas po ko...kada buna, kiek trunka. Visvien issiaiskinsi. Beje, tokios ligos labai issekina, tai patariu neatmest tikimybes, kad vistik siek tiek depresuoji, tai nereiskia, kad turi nesuprast savo padeties, ar aplinkos kur esi, bet juk ne taip jau linksma tau tuos 5metus...
sutinku, arba nuo nerimo išsivysto depresija, nes nuo tokios būsenos linksma juk nesidaro... o kad nerimas išsivysto iš depresijos tai tikrai tikrai gali būti.
va butent, reikia 'prisest' prie to reikalo ir gerai apmastyt. O geriausia grizt 5 metus atgal, kai pirma karta prasidejo, ir nuo ko, visvien gal kazkas ivyko?...sekmes
Žmonės metų metais vargsta su tomis bėdomis, praktiškai kasmet matau atvažiuojančius reabilitacijai tuos pačius veidus ir tas pačias diagnozes, o jūs kalbate apie sportą ir masažą...
Lengva pezėti, kai nežinai, nematai, su tuo nesusiduri ir neįsivaizduoji kaip tokie žmonės jaučiasi, ką jie patiria.
yra kokia nors reabilitacija sitai problemai? esu gulejus klinikose, bet padejo gal kokiam pusmeciui. paskui vel viskas is naujo. baime, nerimas, priepuoliai. kuo toliau tuo labiau tos baimes kyla ir del visokiu menkniekiu: vaziavimo tamsoj, kvapu, ligu, skausmo, mirties, karuseliu, greicio, apsinuodijimo bet ko. esu pilna baimiu. as net bijau alkoholi gert (ir negeriu), nes man sukasi mintis, kad jei isgersiu, tai apsvaigsiu, o jei prasides priepuolis, negalesiu isgert xanaxo ar lexatonilio ir tada reikes kankintis..
del alventos, tai negaliu gert sito vaisto nes esu jautri venaflaxinui (ar kaip ten vadinas) - veikliajai medziagai. buvo man israse efexor xr - dantenos istino.
patys pirmieji priepuoliai buvo baisus, bet kazkaip pati jauciaus stipri, o dabar atvirksciai - pripratau prie nerimo ir priepuoliu, bet jauciuos labai silpna. bijau net vaistus gert, nes galvoju, kad jie labiau kenkia nei padeda. ir dar sitiek laiko..diena is dienos.. kitas dalykas, tai jie slopina mane. anksciau galedavau daug sneket, filosofuot, mastyt. dabar dingo kazkur mintys ir zodziai. jei reik pasakyt savo nuomone kazkokiu klausimu, tai vos islemenu, nors anksciau tokiu problemu neturejau. visada buvau kurybinga ir iskalbinga, o dabar visa sita kazkur giliai..
kazkaip liudnai as cia parasiau, bet man taip norisi but tuo, kuo buvau pries penkis metus, o ne tuo, kuo esu dabar. tiesiog jauciuos labai silpna ir palauziama.
tai kaip pabegt nuo vaistu?
pritariu kolegei auksciau, kad pezet cia ne vieta...gaila, kad musu visuomene dar tokia, nepykit, bet atsilikus...vat jei tave kamuotu kazkokia, labiau apciuopama, baisi liga, kaip pvz vezys, tai sulauktum supratimo, o kai tave kankina tokia, zymiai sunkiau gydoma...sunkiau, nes toks zmogus kiekviena diena jaucia itampa ir spaudima ( ne uzuojauta!!), kencia gal net pasaipas, kad yra nevykes, ar elgiasi kvailai del savo baimiu...ir laiko ribos nera, juk nuo to nemirsi, ir tai galbut tesis visa tavo likusi gyvenima, o paprasciau tariant, tau viskas bus kur kas sunkiau, nebus grazu, nebusi laimingas, net kai isties lyg ir turetum.
Ir jei kam tokia problema silpnumo pozymis, tai pasilaikykit savo nuomone sau, nes cia ne siaip nenuotaika del blogo oro, ar 'posventine depresija'. Dabar nebeturiu laiko, bet veliau pabandysiu ka nors patart temos autorei.
taip taip del supratimo tai atsilikimas. as kartais pagalvoju, kad bent jau patys artimiausi zmones galetu viena karta isgyvent panikos priepuoli, tada gal suprastu kas cia per dalykas yra. zinoma niekam to nelinkiu. tiesiog tas nesupratimas labai erzina. aisku su sita problema zmogus atrodo visai sveikas. ir tas kartojimas "kam tau tie vaistai?" tai veda is kantrybes. ir aiskink neaiskinus kas cia su tavim daros, vistiek nieko nesupras. cia toki dalyka reikia isgyvent, kad suprastum ir patart galetum. is salies lengva sneket: sportuok, sveikai gyvenk, sypsokis ir t.t. bet kai baisu vaziuot troleibusu arba is vis iseit is namu, tai kaip tada sportuot ir dziaugtis, jei galvoj viena mintis: "ar siandien viskas bus gerai?". ir neduok dieve ka nors suskausta arba labiau pasinervini.. cia labai tinka posakis "lengva sneket..."
O tu turek savo nuomone ta nuomone griezta, tau yra liga ir jei kas kisas arba bando kazka isaiskint sakyk uzsikruskite ir viskas. O tu bandiai savitarpio pagalbos grupes ar kazka panasaus, grupes kur zmones renkasi su tom paciom problemom? Tas padeda, dar psihoterapija geras dalykas yra . Na as pajegiau nugaleti liga, zymiai baisesnia uz nerimo priepolius ir t.t tik nznau ar ilgam . Bet gyvenu sia diena
einu i psichoterapija. truputi padeda. kadangi einu nemokamai, tai nezinau kiek rimtai psichologe manim uzsiima. bet tikiu, kad visa tai baigsis.kadanors.. didziausia problema - kaip baigt su vaistais?
Garbo rašė:
einu i psichoterapija. truputi padeda. kadangi einu nemokamai, tai nezinau kiek rimtai psichologe manim uzsiima. bet tikiu, kad visa tai baigsis.kadanors.. didziausia problema - kaip baigt su vaistais?
nesuk tu del ju galvos...na tikrai, kam tas gruzas papildomas? kam jie trukdo? tavo aplinkos zmonem? teisngai sako cia, pasiusk juos ant visu abeceles raidziu. svarbiausia pasveikt, nespausk saves ir nepriekaistauk, kad juos vartoji...bus gerai, ir nebereikes ju.
gydytojos komentaras: "siti turetu tau tikt. sitas vaistas veikia i kita vieta smegenyse, nei tas kuri dabar vartoji". as paklausiau kuom kitip ir kur ten veikia, tai sake "nesuk sau galvos".
beda ta kad as del visko labai suku sau galva. ir del vaistu, ir del savijautos del visko.
Garbo rašė:
gydytojos komentaras: "siti turetu tau tikt. sitas vaistas veikia i kita vieta smegenyse, nei tas kuri dabar vartoji". as paklausiau kuom kitip ir kur ten veikia, tai sake "nesuk sau galvos".
beda ta kad as del visko labai suku sau galva. ir del vaistu, ir del savijautos del visko.
tavo problema tame ir yra. Gal eolo_arfa ir prieštaraus, tu perdaug gilinies į viską, buvo ir man prirašę lexotanil'io.. jis padeda tik kiek kiek pats to nori.. reikia ieškot kitų priežasčių, jei nepasitiki savo terapeute - prašyk, kad surašytų visus įmanomus siuntimus. Mano bėda buvo skrandis, nuo jo visas nerimas ir t.t. susitvarkė jis - susitvarkė ir nerimas. Svarbiausia - neįsijaust - įsijauti ir blogėja su kiekviena minute...
Kristinel rašė:
na is snekejimo tai tikrai pakankamai sklandziai viska destai, net nekiltu mintis, kad skaitai tai problema. gal taip tik is salies atrodo, tu save kitaip vertini. anyway, manau tai laiko klausimas, ir viskas issispres tavo naudai, linkiu, kad taip greiciau butu. o del kitu zmoniu tai isties neimk i galva, paskutiniu metu isitikinau, kad daugumai ju tiesiog patinka matyt, kaip kitiem nesiseka, kad manytu, jog jie patys yra kazko verti.
vat būtent, neturėjai tokio dalyko - geriau patylėt, nes net nesuvoki, kas tai yra. Žinoma susitvarkys atradus priežastį.. tik jos ieškjimas ooooj kiek gali užsitęst
Garbo rašė:
gydytojos komentaras: "siti turetu tau tikt. sitas vaistas veikia i kita vieta smegenyse, nei tas kuri dabar vartoji". as paklausiau kuom kitip ir kur ten veikia, tai sake "nesuk sau galvos".
beda ta kad as del visko labai suku sau galva. ir del vaistu, ir del savijautos del visko.
tavo problema tame ir yra. Gal eolo_arfa ir prieštaraus, tu perdaug gilinies į viską, buvo ir man prirašę lexotanil'io.. jis padeda tik kiek kiek pats to nori.. reikia ieškot kitų priežasčių, jei nepasitiki savo terapeute - prašyk, kad surašytų visus įmanomus siuntimus. Mano bėda buvo skrandis, nuo jo visas nerimas ir t.t. susitvarkė jis - susitvarkė ir nerimas. Svarbiausia - neįsijaust - įsijauti ir blogėja su kiekviena minute...
del sito tikrai sutinku. i viska gilinuosi be galo be krasto. ir mintys vien apie tai sukas, kaip koks variklis uzkurtas. tarkim pajauciu, kad pilva skauda, tai tada prisiskaitau internete viska ka raso apie pilvo skausmus - ipilu degalu i varikli. puikiai ta suvokiu, bet nezinau atsakymo, kaip to atsikratyt. nemoku reaguot nejautriai i bet koki pasikeitima. pajuntu astresni kavapa - baime apsinuodyt. nors puikiai suvokiu, kad mastau nesamones. net ir rasymas sitam forume - degalai tam kvailam varikliui. vietoj to kad sedeciau po kaldra su knyga rankose, negalvodama apie nerimus ir baimes, sedziu prie kompiuterio ir rasau rasau.. nesusitvarkau su savim. bet ir nezinau kaip susitvarkyt.
tai ir rasyk i sveikata, kol tau reikia, net jei truktu tai koki simtmeti...nemanau, kad cia kazkam pabos juk tai kur kas geriau nei sedetum ir i siena ziuretum, ir tikrai prisigalvotum nebutu dalyku. O tas tavo gilinimasis gal butent del to toks perdetas, kartais elementariu dalyku nematai panosej, kol tau nepabaksnoja pirstu. Del vaistu nedrisiu patarinet, juk taip ir yra, kas vienam tinka, kitam gali buti priesingai. Tik patariu, jei pastebetum, kad darosi kazkas ne taip, pablogeja, tai iskart pranesk gydytojui.
is patirties patariu, gal labai kvailai nuskambes, bet...net kai labai jau negera ismok juoktis is to...truputi sarkazmo, ironijos irgi nepakenks. Ta laika, kol gydysies gali praleisti ivairiai: nieko nedaryti, netiketi, bet ar tai butina??? Juk visvien pasveiksi, tai ir sita laikotarpi vertink pozityviai.
veikla vaistas nuo visu ligu! negali skaityti, tai ir spjauk, uzsiimk namu ruosa, puikus budas palaikyti forma
Bet juk žmonės čia nesityčiojo, o spėjo, kad sportas galėtų bent kažkiek padėti. Aš tai suprantu tokį sutrikimą. Mano artimas žmogus juo serga, pradėjo gydytis vaistais praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo susirgimo pradžios. O kai baigs gydytis (po 6 mėnesių), tai planuojam laikytis teisingo dienos režimo, sveikai maitintis ir palaikyti gerą psichologinę aplinką be stresų, kad vėl nesusirgtų.
vat ko nemėgstu tai žmonių kurie baisiausiai jaudinasi dėl savo sveikatos, kūno, saugumo ir pan...
pats turėjau baisią tamsos fobiją, užbaigiau ją įėjęs į savo kambarį ir neįsijungęs šviesos; prisiverčiau nekišti rankos ieškant šviesos jungiklio, apgaibomis atsisėdau ant lovos ant kurios tiesiog užšokdavau vos išjungęs šviesą. vėliau atsisėdau ant kėdės prie savo rašomojo stalo ir prasėdėjau tamsoje gerą valandą. galų gale pripratau prie tamsos, pasivaikščiojau po kambarį, atsidariau spintą iš kurios man visada rodės kad išlys kažkokia mano paties nesveikos fantazijos išgama, uždariau, nusijuokiau iš savęs ir ramiausiai nuėjau miegoti. vėliau išlanžiojau daugybę fortų, pilių ir tunelių tiek europoje, tiek amerikoje. aplamai aptikau kad tamsoje matau daug geriau nei daugelis žmonių.
negaliu pasakyti tiksliai, bet beros kad tuo metu, kai nugalėjau savo tamsos baimę, pradėjau jausti tam tikrą keistą pasitenkinimą nuo savo paties baimės jausmo, tada prasidėjo mano gana ekstremalus gyvenimo etapas, kurio eigoje atsikračiau ir aukščio baimės (vėliau kelis metus dirbau langų plovėju čikagoje, laipiojau kalnais, urvais), ir gilaus vandens baimės (perplaukiau daug tikrai didelių upių ir ežerų kur yra nuskendę tikrai nemažai).
be to, nuo vaikystės gana stipriai mikčiojau, ir labai dėl to kompleksavau. gydė manę visa krūva burtininkų, medikų, psichologų, homeopatų, šėrė viskuom kuom įmanoma kol man tas irgi atsibodo. dabar, jei ir sumikčioju kartais, tai man tas tiek giliai dzin, kad net ne motais, o kartais net juokinga; o kiti (beje gyvenu labai aktyvų socialinį gyvenimą, net vertėju teko dirbti) ir be mano mikčiojimo turi kuom pasirūpinti, taip kad daugumai tas irgi visiškai nei trukdo nei aplamai įdomu. taip kad ir šitą savo problemą išprendžiau ne vaistais, o savo paties gailesčio amputacija bei minčių disciplina.
o nuo stresų, savęs, bei visokio nervus tampančio brudo - tikrai niekur nesidėsi, tad svarbiausia yra nepasiduoti, kovoti, siekti savo negailint savęs. be to... 5 metai ant vaistų ir jokių rezultatų - seniai jau kalčiau kryžių ant tos chemijos.
apart antibiotikų (būtinomis aplinkybėmis) esu labai stipriai nusistatęs prieš visokius medikamentus. slogą ir peršalimą gidausi degtinės puslitriu; dėl sporto ir aplamai aktyvaus gyvenimo - pritariu pasisakiusiems, tik dar nodėčiau papildyti, kad sveikas matinimosi būdas bei ilsėjimosi grafikas dar niekam nepakenkė. tiesa, yra atvejų (klubo specai geriau nusimano), kai panašias problemas kelia tam tikrų liaukų disfunkcijos, ko pasekoje ar tai hormonai ar tai rūkštys sukelia nervinių komplikacijų. tad įsitikink ar tikrai pas tuos gydytojus vaikštai.
Eolo_arfa rašė:
Žmonės metų metais vargsta su tomis bėdomis, praktiškai kasmet matau atvažiuojančius reabilitacijai tuos pačius veidus ir tas pačias diagnozes, o jūs kalbate apie sportą ir masažą...
Lengva pezėti, kai nežinai, nematai, su tuo nesusiduri ir neįsivaizduoji kaip tokie žmonės jaučiasi, ką jie patiria.
Neturite ką pasakyti, - patylėkite.
Nepergyvenk, zinom ka sakom, paimk ir pasidomek uz ka atsakinga yra CNS ( uz kokius procesus ir kokiu hormonu gamyba) ir tada pasidomek kaip atsatatyt ta CNS
O jei gert vien vaistus, tai vaistus gersit visa gyvenima......
O cia butent reikalinga sureguliuot organizmo funkcijas o vaistai gali but tik kaip pagalbine priemone....
Temą
2009 02 06 d. 11:51 pradėjo
naujas vaistas nuo baimiu ir fobiju kartu ir andidepresantas, nznau pageriau tris menesius pajutau pagerejima nera jokiu panikos ataku nei fobiju ir t.t
. Na as pajegiau nugaleti liga, zymiai baisesnia uz nerimo priepolius ir t.t tik nznau ar ilgam 
. Bet gyvenu sia diena 
