ašara rašė:
Mane suintrigavo "dviračio išradinėjimas", todėl įkišiu trigrašį Prieškariniame architektūriniame patarėjuje ūkininkams (nepamenu tikslaus pavadinimo), kažkur 1930-35m. leidimo, teko matyti tuos "stebuklinguosius" požeminius kanalus orui šildyti. Ir buvo jie siūlomi kaip tipinė šildymo sistema tvartams, leidžianti palaikyti teigiamą temperatūrą kiaurą žiemą, turint mintyje neapšiltintus tvartus! Paimta ko gero iš užsienių, įvardijama kaip pasiteisinusi sistema. Konstrukcija itin paprasta, kanalai padaryti iš lentų. Panašu, ji vėliau buvo pakankamai plačiai naudojama. Kažkaip atmintis kužda, kad siūlyti 30m ilgio kanalai nedideliame gylyje, izoliuojami grynu moliu. Suprantama, netiko kur aukštokas gruntinis vanduo. Galia, neturiu tos knygos ir negaliu nuskenuoti bei parodyti, kad tai - jokia naujovė. Matyt esant pigiai energijai sovietmečiu tokias akivaizdžiai nepatikimas sistemas pamiršo kaip atgyveną.
Rekomenduojami 100 - 450 mm butinai glotnus ir apvalus vamzdziai, uzkasami 1.5 - 3m gylyje. Rekomenduojami ilgiai:
1.Uzdarai U formos kilpai 30 - 150m
2.Tiesiogiai virs 30m
Kuo mazesnis diametra tuo ilgesnis vamzdynas.
Yra pavojus atsirasti pelesiui todel reikia numatyti nuolydi i isore, kad galima butu praplauti.
Nuo saves pridesiu, kad reikia naudoti maksimalaus diametro vamzdi. Irengti issivadejusio oro ismetima pro oro paemimo vamzdi nesurizikavau. Issivadejusi ora nusprendziau panaudoti karsto vandens gamybai oriniame siluminiame siurblyje.
Kita nama statant galvosiu apie tai, kad ismetamas oras is pigaus rekuperatoriaus arba oras-vanduo SS keliautu pro oro paemimo vamzdi pirmoje puseje. Taip dideliu salciu metu galima butu panaudoti ismetama nuline temperatura.
TEVELIS rašė:
Skaiciau, kad vienas pilietis ima lauko ora per 30m ilgio ir 1,5m gylyje i zeme uzkasta vamzdi is lauke padaryto sulinelio. Ziema oras jame pasyla, o vasara tokiu budu vesina patalpas. Kai ziema lauke apie nuli tai kaip ir nelieka zemes ir oro temperaturu skirtumo, bet kai stipriai pasala tai atitinkamai paimamas oras buna pasiles.
Ar galima butu piliecio sprendima pratesti?
Isivaizduoju, kad butu reikalingas apie d300 vamzdis. Sio vamzdzio viduje reiktu talpinti kokius 4 vnt d100 vamzdzius ismetamam is patalpu siltam orui. Mazesnio diametro vamzdzius naudoti (tikriausiai) pavojinga, nes ismetamas siltas is patalpu oras vesta, kondensuojasi vanduo ir gal but virsta ledu. Gali buti, kad oro srautas leda ispucia. Nors vandens turetu buti daug: virtuve, dusas ir kt. Todel oras is sio vidinio ortakio turetu buti ismetamas i kanalizacijos sulini...
Vasaros laikotarpiu sis vidinis ortakis kaip ir neturi panaudojimo.
Koks butu tokio rekuperatoriaus efektyvumas? Kaina gaunasi kaip ir nemaza:
1. sulinio su stogeliu irengimas
2. d300 vamzdis - 30m
3. d100 vamzdis - 120m
4. 1,5m gylio transeja - 30m
5. oro filtrai, ventiliatoriai (gal galima statyti lauke)
Namo puseje oras turetu is pradziu patekti i erdve aplink kapsule. Kaip suprantu, sis is lauko paimtas ir jau siek tiek pasildytas oras, kontakto su zidinio kapsule neturetu.
Virs zidinio kapsules, turetu buti vamzdziu "voratinklis" is sildymo sistemos oro pasildymui. Jame butu reguliuojama ir palaikoma minimali paduodamo i kambarius oro temperatura.
Mano sunaus uosvis savo "alytnami" sildosi isimtinai zidiniu. Todel man yra kilusi dar viena fix ideja, kad ortakius i kambarius ibetonuoti grindu paruosiamajame sluoksnyje. Tam naudoti d50 paprasciausios skardos ortakius, isdestytus kas 30-50 cm grindu betone. Paduodamas oras turetu buti pasildomas iki virs 30 laipsniu, kad atidavus siluma grindu betonui, patalpoms dar liktu 20-22 temperaturos. Oro temperaturos reguliavimas, kaip jau minejau, vyktu "ventkameroje" priraizgytuose sildymo sistemos vamzdziuose.
Ka mes laimime. Vedinimo sistemoje nebus izoliavimo darbu ir medziagu. Kartu su vedinimo sistema dovanu gauname sildomas grindis. Gauname orinio sildymo teigiama savybe greitai prisildyti patalpas. Gauname grindinio sildymo pranasumus su didesniu patikimumu - neuzsals, neuzsikims, neprakiurs...
Toliau galeciau diskutuoti kaip galetu buti:
Diskutuojant atkreipciau demesi, kad beveik trecdali gyvenamo ploto uzima uzima svetaine ir per salcius ji papildomai butu sildoma tiesiogiai tuo paciu zidiniu tam reikalui planuojant panaudoti kokiu pora kubu malku.
Galvoju, kad galima butu isigyti keliu kilovatu kokiu 300l talpos geotermini karsto vandens gamybos katila ir ji papildomai naudoti vonios grindims, gyvatukui.
Taupyti pinigu neplanuoju, bet noriu uz tuos pacius tureti geriau. Jeigu matysis, kad galima sutaupyti sildymo-vedinimo saskaita tai "ekonomija" skirciau papildomam namo apsiltinimui.
Laukiu argumentu, kad likti prie geoterminio sildymo ir rekuperines vedinimo sistemos. Rekuperacinis vedinimas butinas ir apie jo atsisakyma nediskutuosiu. Visa kita galima nepalikti akmens ant akmens.
oro tiekimas/ismetimas po zeme uzkastais vamzdiais neblogas dalykas turetu buti neblogas, bet kaina nemenka.
dar reikia nepamirsti, kad ir kondensata nuvedineti reikia, o kondensatas neuzals, nes tai turetu buti apie 1,2-1,5 metru gylyje
Graph rašė:
Visi ventiliacijos vamzdziai linke prisitersti nuo dulkiu ar voru.
Kaip juos isvalyt?
dedi filtra vamzdzio gale, kur ima ora ir jau name toki pat filtra. aisku oro srauta sumazins, bet oras bus svaresnis ir be jokiu gyviu.
pas mane darbe buvo toks dalykas - ventiiacijos sistema ima ora tik is lauko, praeina per kondika (kanlinis) ir ismetamas keliose patalpose, tai atsirasdavo musiu. visur kitur buvo sandaru.
Kiek teko teoriskai susipazint su siomis sistemomis, pataisymai butu tokie.
1.Kam daryti oro atidavima i lauka per ilgus vamzdzius? Gal sukonstruoti kazka panasaus su originali, kur siltas oras is kambario atiduodamas silumos surinkejui (besisukanciam bugnui, grotelems). Atiduoda siluma ir graziai iseina laukan.
2.Gal geriau iskasti viena didesne duobe (1x1x1.7m), kurioje keliais sluoksniais galima butu sudeti vamzdzius gyvatuku. Maziau kasimo, ir maziau apribojimu sodinant medzius ir pan.
3.Filtrai is sintepono, keliais sluoksniais.
4.Esant pastoviai oro cirkuliacijai, kokia tikimybe, kad susidarys kondensatas? Esant jam, jis nesudetingai isbegtu esant sistemai, aprasytai punkte nr.1 (nuo bugno ar groteliu jis naturaliai nuteka lauk).
Virgis75 rašė:
Kiek teko teoriskai susipazint su siomis sistemomis, pataisymai butu tokie.
1.Kam daryti oro atidavima i lauka per ilgus vamzdzius? Gal sukonstruoti kazka panasaus su originali, kur siltas oras is kambario atiduodamas silumos surinkejui (besisukanciam bugnui, grotelems). Atiduoda siluma ir graziai iseina laukan.
2.Gal geriau iskasti viena didesne duobe (1x1x1.7m), kurioje keliais sluoksniais galima butu sudeti vamzdzius gyvatuku. Maziau kasimo, ir maziau apribojimu sodinant medzius ir pan.
3.Filtrai is sintepono, keliais sluoksniais.
4.Esant pastoviai oro cirkuliacijai, kokia tikimybe, kad susidarys kondensatas? Esant jam, jis nesudetingai isbegtu esant sistemai, aprasytai punkte nr.1 (nuo bugno ar groteliu jis naturaliai nuteka lauk).
del pirmo punkto - oras eidamas 20-30 metru geriau susildys ateinanti ora. teoriskai iseinantis oras gali pasisalinti kitais budais - per naturalias istraukiamasias ventiliacijos angas
Virgis75 rašė:
4.Esant pastoviai oro cirkuliacijai, kokia tikimybe, kad susidarys kondensatas? Esant jam, jis nesudetingai isbegtu esant sistemai, aprasytai punkte nr.1 (nuo bugno ar groteliu jis naturaliai nuteka lauk).
Idealiu atveju, esant saltam orui, ismetamas oras turetu pasiekti neigiama temperatura. Rekuperatuoriuose buna, kad siekia minus 7 laipsnius. Jeigu po zeme uzkasti vamzdziai turetu toki pati efektyvuma tai paskutiniame vamzdzio ketvirtyje ismetamo oro temperatura taptu neigiama ir saldytu kondensata. O kondensato susidarytu nemazai. Kai kuriomis dienomis visas kibiras. Tai mane ir neramina.
Jeigu gamyklinis rekuperatorius kainuoja bent 2,500 tai, atmetus oro paemimo suliniui ir kt. 1000 litu, liktu 1,500 litu vamzdziams - arba 50 litu vieno metro paklojimui. Kaip ir sudetinga butu isitekti i tokia suma.
Vytux rašė:
del pirmo punkto - oras eidamas 20-30 metru geriau susildys ateinanti ora. teoriskai iseinantis oras gali pasisalinti kitais budais - per naturalias istraukiamasias ventiliacijos angas
Mano nuomone, oras sildys ateinanty pirmus 10 metru. Po to temperaturu skirtumo nebeliks...
Vytux rašė:
del pirmo punkto - oras eidamas 20-30 metru geriau susildys ateinanti ora. teoriskai iseinantis oras gali pasisalinti kitais budais - per naturalias istraukiamasias ventiliacijos angas
Mano nuomone, oras sildys ateinanty pirmus 10 metru. Po to temperaturu skirtumo nebeliks...
Vytux rašė:
del pirmo punkto - oras eidamas 20-30 metru geriau susildys ateinanti ora. teoriskai iseinantis oras gali pasisalinti kitais budais - per naturalias istraukiamasias ventiliacijos angas
Mano nuomone, oras sildys ateinanty pirmus 10 metru. Po to temperaturu skirtumo nebeliks...
Kodel?
1.5-2m yra per mazas gylis, kad butu pastovi temperatura. Jei neklystu, tik nuo 5m, kur visada buna +8.
Nes siltam orui reikes ne tik sildyt ateinanti ora, bet ir aplink esancias medziagas. Nebent gerai izoliuoti. Bet tada vel iskyla klausimas, ar verta vargt. Idomu, nuo kiek LTL prasideda vidutiniska sistema (pats rekuperatorius).
1.5-2m yra per mazas gylis, kad butu pastovi temperatura. Jei neklystu, tik nuo 5m, kur visada buna +8.
Nes siltam orui reikes ne tik sildyt ateinanti ora, bet ir aplink esancias medziagas. Nebent gerai izoliuoti. Bet tada vel iskyla klausimas, ar verta vargt. Idomu, nuo kiek LTL prasideda vidutiniska sistema (pats rekuperatorius).
Ar as klystu ir nusisneku?
Pagal analogija su geoterminio sildymo kolektoriu irengimu tu klysti. Geoterminio kolektorius 20 kartu ilgesnis ir paduodamas i kolektoriu nesejas keliasdesimt laipsniu salcio. Kolektorius klojamas 1.5-2m gylyje ir per sildymo sezona isala nuo plius 10 iki minusines temperaturos. Labiau ikastas kolektorius per vasara neatsyla.
Skirtumas yra tas, kad vedinimo atveju zeme atiduotu siluma tik esant dideliems salciams. Esant 20 laipsniu salciui turetu buti apie 20 laipsniu temperaturu skirtumas. Tai toks pat temperaturu skirtumas kai lauke apie nuli, o is kambariu salinamas 20 laipsniu silumos issivadejes oras. Grubiai tai reiskia, kad prie nulines lauko temperaturos i zeme ikastas vamzdis jokio efekto neduoda ir veikia lyg butu iprastas rekuperatorius. Bet kai lauke 20 laipsniu salcio tai zeme pakelia oro temperatura iki nulio ir tik tada paduoda i rekuperatoriu ir jau tada rekuperatorius veikia taip lyg is lauko imtu ne 20 laipsniu salcio ora, o nuli. Galima tvirtinti, kad neziurint i isores oro temperatura tu visada is tokio "rekuperatoriaus" gausi 15 laipsniu silumos ora be papildomo sildymo saltinio.
Bet vasara sis "rekuperatorius" vesins ora ir tuo paciu iki ziemos atsildys grunta. Tai yra tarp paimamo is lauko vasarisko oro ir zemeje esancio vamzdzio visada bus 20-30 laipsniu skirtumas oro vesinimui.
nesuprantu nuosavamename "rekuperatoriai" ? geriau tuos pinigus investuot i geresnius langus su vedinimu- orlaidėmis ar pan ir geresni namo apšiltinimą.
Visiskai susimaisiau. Mes kalba apie geotermini sildyma ar rekuperacine sistema? Jei apie rekupa, ar teisingai suprantu jo veikimo principa: oras paduodamas i deze, kurioje iseinancio oro deka susyla, ir buna siek tiek dar pasildomas vandens ar elektros. Ar kaip cia?
Virgis75 rašė:
Visiskai susimaisiau. Mes kalba apie geotermini sildyma ar rekuperacine sistema? Jei apie rekupa, ar teisingai suprantu jo veikimo principa: oras paduodamas i deze, kurioje iseinancio oro deka susyla, ir buna siek tiek dar pasildomas vandens ar elektros. Ar kaip cia?
Klausimas buvo apie savadarbi "rekuoeratoriu". Tai yra atsisakyti gamyklines dezes, o silumokaiciui naudoti oro paemimui 30m vamzdi 1,5-2m gylyje po zeme su i ta pati vamzdi ikistais vamzdeliais issivadejusio oro ismetimui. Tokio silumokaicio silumos mainu pavirsius daug kartu didesnis, negu gamykliniame ploksteliniame rekuperatoriuje. Vadinasi uz ta pacia kaina gauname didesni efektyvuma. Kuo didesni salciai tuo tas skirtumas didesnis.
Apie geotermini kolektoriu uzsiminta tik todel, kad paimamas oras 30 m vamzdyje papildomai syla nuo pozemio silumos, likusios po vasaros. Dideliu salciu metu tai dar vienas silumos saltinis pasildyti po zeme paduodamam orui i nama.
Vienintelio ko bijausi, kad ismetamas oras atsaldomas iki minusines temperaturos kondensuos vandeni, kurio susidaro per para daug litru, ir uzsaldys ismetimo angas. O gal neuzsaldys, nes leda ispus 200-400 m3 per valanda oro srove.
Klausimas buvo apie savadarbi "rekuoeratoriu". Tai yra atsisakyti gamyklines dezes, o silumokaiciui naudoti oro paemimui 30m vamzdi 1,5-2m gylyje po zeme su i ta pati vamzdi ikistais vamzdeliais issivadejusio oro ismetimui. Tokio silumokaicio silumos mainu pavirsius daug kartu didesnis, negu gamykliniame ploksteliniame rekuperatoriuje. Vadinasi uz ta pacia kaina gauname didesni efektyvuma. Kuo didesni salciai tuo tas skirtumas didesnis.
Plotas gal ir didesnis. Bet kaip del silumos perdavimo is vieno vamzdzio kitam? Aliuminis kaip ir geras laidininkas, o plastikas?
Vienintelio ko bijausi, kad ismetamas oras atsaldomas iki minusines temperaturos kondensuos vandeni, kurio susidaro per para daug litru, ir uzsaldys ismetimo angas. O gal neuzsaldys, nes leda ispus 200-400 m3 per valanda oro srove.
Klausimas buvo apie savadarbi "rekuoeratoriu". Tai yra atsisakyti gamyklines dezes, o silumokaiciui naudoti oro paemimui 30m vamzdi 1,5-2m gylyje po zeme su i ta pati vamzdi ikistais vamzdeliais issivadejusio oro ismetimui. Tokio silumokaicio silumos mainu pavirsius daug kartu didesnis, negu gamykliniame ploksteliniame rekuperatoriuje. Vadinasi uz ta pacia kaina gauname didesni efektyvuma. Kuo didesni salciai tuo tas skirtumas didesnis.
Plotas gal ir didesnis. Bet kaip del silumos perdavimo is vieno vamzdzio kitam? Aliuminis kaip ir geras laidininkas, o plastikas?
Vienintelio ko bijausi, kad ismetamas oras atsaldomas iki minusines temperaturos kondensuos vandeni, kurio susidaro per para daug litru, ir uzsaldys ismetimo angas. O gal neuzsaldys, nes leda ispus 200-400 m3 per valanda oro srove.
O tokis oro kiekis nebus per didelis ziemos metu?
Vedinimui reikia per valanda pakeisti bent puse patalpos oro. 200m2 namui reikia paduoti bent 300m3 sviezio oro.
Kodel naudoti vamzdi? Vedinimui naudojami ortakiai. Aliumininis d80 ortakio metras kainuoja 5 litus. Uz 50 litu gali uzkasti i zeme daug aliuminio ortakiu.
Kodel naudoti vamzdi? Vedinimui naudojami ortakiai. Aliumininis d80 ortakio metras kainuoja 5 litus. Uz 50 litu gali uzkasti i zeme daug aliuminio ortakiu.
Kaip manai, užpilant žemėmis, o ir vėliau, žemės ortakio nesuspaus? Nebent isorini vamzdi dėti normalų skardinį, o į vidų aliuminius ortakius. Bet tada išorinis turėtų labai greitai surūdyti
Kaip manai, užpilant žemėmis, o ir vėliau, žemės ortakio nesuspaus? Nebent isorini vamzdi dėti normalų skardinį, o į vidų aliuminius ortakius. Bet tada išorinis turėtų labai greitai surūdyti
Anksciau buvo gaminami asbocementiniai, keraminiai ir betoniniai kanalizacijos vamzciai. Teoriskai jie siluma praleidzia blogiau, bet praktiskai skirtumo neturi buti?
Siandien zinau, kad gaminami vieninteliai kanalizacijos vamzdziai, kurie PRAKTISKAI nera silumos izoliatoriai?
Bandysiu atnaujinti tema girdetu pastebejimu, kad rekuperatoriai po keliu metu ekspotavijos - uzsikemsa dulkemis del pastoviai vandens kondensato ir periodinio uzsalimo iki atsildymo. Gal pas pilieti buvo blogi filtrai.
Galvoju, kad butu neblogas variantas su naturaliu oro istraukimu- be variklio. Tam panaudojant gera ventiliacine anga. Kadangi naturalus oro srautas butu letesnis, , tai gal turetu buti keletas rekuperatoriu. Pliusas butu tas ,kad nebutu triuksmo nuo variklio, nereiketu elekros, galbut (del letesnio oro srauto) geriau, efektyviau vyktu energiju kaita tarp iseinanciu ir ateinancio oro.
Buvau nuėjęs konsultuotis su sienu šilumininku. Pasirodo jis yra projektavęs tokią sistemą. Ir kiek supratau iš jo, tai tikrai neblogas variantas. Tik sakė, kad surinkimo darbų nereikėtų patikėti bet kokia firmai. Nes jei pridirbs nesandarumų, tai iš rekuperacinės sistemos bus drenažinė Kitaip sakant - į tuos vamzdžius vanduo iš dirvožemio nusidrenuos.
Kagi, bent man tai suteikė naujos vilties ir minčių. Reikės galvoti, kaip čia rekupą susikonstruot ir pasigaminti. Gal bandom pasivienyti? A?
Man idomus sis daiktas, tik del savo zalsvumo as vabscie nivrubajus kas tas yr ir su kuom jis valgomas ??? Gal koks linkas kur yra su piesinukais ir pilnu paaiskinimu kaip tas viskas veikia ?
Krabass rašė:
Man idomus sis daiktas, tik del savo zalsvumo as vabscie nivrubajus kas tas yr ir su kuom jis valgomas ??? Gal koks linkas kur yra su piesinukais ir pilnu paaiskinimu kaip tas viskas veikia ?
Kas veikia? rekuperatorius? Ar tas variantas, kuris į žemę kišamas?
Rekuperatoriaus veikimus galima suprasti iš:
http://www.google.lt/search?q=rekuperatorius&hl=lt&start=90&sa=N (pavartyk, pasiskaitinėk )
O jei po žeme kišamos sistemos, tai reikia kažkaip schemutę pabraižyti... Jai pats Kaune pasisukioji, tai galime susitikti - pačią esmę galėsiu paaiškinti.
kad nekurt naujos temos, ar kam nors yra teke susidurti su tokia ventiliacijos sistema:
http://www.solarventi.com lietuviskai - http://www.solar.laursen.lt video - http://uk.youtube.com/watch?v=dmfvTEosCKM Yra variantas su vandens pasildymu.
Jei kam teko gauti daugiau informacijos, butu gerai, kad pasidalintumete.
Ar butu tokia sistema efektyvi Lietuvoje, kur saules santykinai nedaug?
Temą
2007 10 16 d. 16:07 pradėjo
galvosiu apie tai, kad ismetamas oras is pigaus rekuperatoriaus arba oras-vanduo SS keliautu pro oro paemimo vamzdi pirmoje puseje. Taip dideliu salciu metu galima butu panaudoti ismetama nuline temperatura.
Būtų įdomu sužinoti ir šios idėjos, jos įgyvendinimo tęsinį, nes aš irgi kažką panašaus galvoju savo name rengti. Šiaip gali pabandyti paskaitinėti 
Kitaip sakant - į tuos vamzdžius vanduo iš dirvožemio nusidrenuos.
)
