Mastau gal cia teiesiog ant tu didesniu dantraciu prigraiziot skyluciu. ir bus ok..ir vietos susitaupytu, nes vistiek ten peles tas ratukas, tai labai daug tu skyluciu turi, gal net nereikia tiek pradziai tikslumo...
ziuriu dabar i tavo robotuko nuotrauka ir negaliu suprasti-kad enkoderio ratuka uzdeti reikia tik dugna truputi prapjauti ar dar varikliuko tvirtinimas trukdys? jei variklis netrukdo,tai as deciau "original" enkoderio ratuka,nes tiek skyluciu tingeciau grezti . gal meginai jau paleisti savo vabala? tiesiog variklius prie akumo ir..... idomu koks greitis bus
o as baigiu nauja kuna daryti savo robotui. versija2- laptop onboard . ne del to kad labai reikia,bet nenoriu Bluetooth modulio su UART interfeisu pirkti uz 250lt kai su USB kainuoja apie 50lt. o bluetooth noriu....du usb donglai yra,viskas jau veikia,tik sunkus gavosi velnias . per eksperimentus pastebejau viena idomu dalyka: class2(10metru) ir class1(100metru) donglai stabiliai laike rysi per 50-60metru atstuma.o as maniau kad class2-tai kaka....bandziau dar isorine antenna pajungti prie vieno donglo kad atstuma padidinti,bet radau tik 1dbi-jokio rezultato,o tinkle raso reikia maziausiai 5dbi,tada tipo iki kilometro bluetooth traukia...
P.S.o ten juk varza kinta, ir nera konkretaus 0 arba 1 iselime is to ir imtuvo, tai kaip ta signala suskaitmenint?
Kazkada ta dalyka dariau tai dejau invertery 74HC04 (galim ir bufery) tada nuo + iki 74HC04 in ejo IR daviklis, nuo 74HC04 in iki - reg. varza...krc.......
panasiai ir yra:
http://www.boondog.com/tutorials/mouse/mouseHack.htm tik schemoje du kanalai atskirus detektorius turi(matyt baisiai senas mausas jam papuole),o dabar deda suporintus tranzistorius.
buvau pora mauzeriu isardes,ten stovi tokios mikrushkes:
http://www.datasheet4u.com/html/T/P/8/TP8452_ETC.pdf.html paziurek,20 puslapyje schemute,ten parodyti tie sudvejinti optotranzistoriai,tai ju emiterius jungi prie 7414(ar 7404)iejimu,o isejimus pajungi prie AVRkes.
@g@33 rašė:
As ir noreciau ka nors su AVR ATtiny2313 pasidaryt, bu kazkaip sudomino paskaitose mikroprocai. Dabar pamirkcioju tik diodus, kazkaip atsibodo. Tik dar kliutis yra niekur IAR AVR nerandu programeles.
labai gerai veikia WinAVR'as... yra nemokamas, geras supportas, yra source'ai ir ieskot toli nereikia
Nelabai man tas WinAVR, nemoku suo juo dirbt. IAR'e kai viskas yra ko reikia staigiai parasei sukure failiuka ir viskas. Siaip turiu ta TRIAL versija, bet jau pasibaige. O craku nelabai randu, o jei ir yra tai nesuveikia.
Jau turiu ta IAR, tik dabar kazkodel programatorius nelabai nori sneketis. Nusiust nusiuncia programele (Pony Progas nemato kazkodel kontrolerio, pas mane siaip dabar ledai lizde pajungti tai rasant programa su ledais siuntimo metu jie pamirksi, pamirksi ir nieko procas tyli, tada nusiunti reseto signala ir pradeda veikt). Kame saknys galetu but signalinius laidus zejau su testeriu tai geri. Tiesa visa mano schema buvo ant PC korpuso padeta po stalu, tai noredamas paimt ja gavau sioki toki kruvi (skierka i pirsta dejo) pirma karta man taip gyvenime. Tiesa karta skaitant is proco nors ir PonyProgas nemto ten padarai Ignora ir tipo vistiek nuskaito, bet pastebejau kad klaidu nuskaidydamas privele begale. Programatorius is elektronikos psl SPI kontroleris ATtiny2313
@g@33 ,o tu su C+ rasai programas ar su kuo? tas IAR tai visai atrodo asembleris? as bandziau kazkada borlande C++ windowsines programeles kurti,bet nelabai sekesi. rezultata gavau,bet kiek nervu sugadinau .... o paskui papuole BASCOM AVR i rankas,tai apsidziaugiau nerealiai. beveik viska pats padaro ir kodas nedidelis ir greitas o programatorius pas mane irgi krutas- 5 laidai is LPT porto. su AVR2313 visada be klaidu programavo,o su MEGA128 is trecio karto i ketvirta be klaidu iraso.bandziau su visokiais delay'ais zaisti,vis tas pats...galvuoju ka nors rimtesnio pasidaryti,bet tingiu...pas mus darbe vienas keksas kankino ta PONY PROGa ilgai,kol nepasiuliau savo ISP kabeliuko.bet jam nepatiko,sake per daug paprasta gavosi. va ir suprask zmogu
vakar buvau paleides savo robota darbe po cecha palakstyti. pats sedziu prie kompo ir su klaviatura valdau ta monstra . ant roboto dar kamera vaizda siuncia i mano kompa per RF,tai gavosi visai linksmai. tik tas bluetooth'as per plytines sienas nelabai traukia,gal todel kad vienas adapteris yra class2(10m tiktai). noreciau abiejuose galuose tureti class1,bet niekaip negaunu antro o apvali roboto forma visai sakyciau pasiteisino. anksciau buvo staciakampis,tai turejau problemu su sensoriu isdestymu kad kampu neuzkliutu. o dabar manau reiketu dar viena DPRG klona padaryti,ir bus OK.
siandien beveik pabaigiau roboto valdymo plokstes(su MEGA128) ir konverterio 12V->24V schemutes braizyti su EAGLE. rytuoj damusiu ir i FOTO skyreli ismesiu.
Siaip ten C ir gali C++ ir asembleriu, nu ten su schema pas mane viskas ok, tik, kad paprastai kai staigiai viska darai tai ant snargliu ir iseina. Po to sedi ir mastai kas cia galejo but blogai. Siaip nieko rimto dar nedares, nes tik pradedu dar.
tai pas mane irgi pirma versija visada ant snargliu gaunasi.nes padarai kad patikrinti ar veikia. o jei viskas OK, tai nupaisau pcb su SPRINT LAYOUT,ir pasidarau normaliai ir graziai.
o jei dar nespejai priprasti prie C+,tai gali Bascoma ismeginti.man jis leidzia susikoncentruoti ant uzduoties ir nesivarginti del sintakses ir t.t... pradziai tu su Bascomu zymiai greiciau pasieksi rezultata,o kai igausi patirties,galesi ir kitas kalbas perprasti lengviau.. gal as taip sakau todel kad esu tinginys ir mano principas yra toks: geriau mazas rezultatas,bet rytoj, negu didelis rezultatas,bet po metu. kol lauksi didelio,gali visai nora prarasti kazka daryti. pradedant nuo nulio,su Bascomu per diena gali parasyti veikiancia programa,o su C+ pora savaiciu tik helpus skaitysi. as nenoriu izeisti C+ gerbejus,o tik issakau savo nuomone..
Siaip as jau senai domiuosi robotais, as netgi budamas pradinese klasese piesdawau su draugu robotu karus, bet kolkas as konstruodawau tik mechaninius robntus, be jokiu mikroschemu ar sudetingu elektroniniu konstrukciju nes mano elektronikos zinios labai mazos, bet db ruosiuos studijuot elektronika tuomet gal ir patobules mano robotukai tikiuos Lietuwoj atsiras daugiau zmoniu besidominciu sia sritim
evvaldis rašė:
As taip mastau gal cia servu uzsipirkt is modelis.lt...visai padoriu yra po 18lt
o jei kas prisides prie pirkimo tai gal ir dar pigiau butu
tai ka, nori pasidaryti Robonovos klona? ar nebus taip kad ta kruva servu taip ir liks tik kruva.... ir apskritai, tas Robonova paliko man keista ispudi. kiek supratau, jis gali tik atlikti is anksto uzprogramuotus judesius ir NIEKO DAUGIAU. Be zmogaus su distancinio valdymo pulteliu jis yra LABAI GRAZI servu kruva. ne, man labai patinka jo pasirodymai, ypac kai jie keli sinchroniskai juda. Bet pamegink isivaizduoti, kad jau turi nusipirkes Robonova. Kai visi draugai jau bus nustebinti, kiek ilgai jis bus idomus savo seimininkui? na, cia tik mano nuomone,kaip sako - IMHO Na rimtai, yra valdomi robotai ir yra autonominiai robotai( gal ne pilnai autonominiai,bet tiek to). Ir vieni ir kiti turi savo privalumu ir trukumu. Man asmeniskai daugiau patinka, kai robotas pats priima kazkokius (nors ir pseudo) sprendimus. kad ir kliuties apvaziavimas, atliktas be zmogaus pagalbos man yra idomesnis, negu keliu Robonovu šokis. pats roboto KURIMO procesas man yra didziausias malonumas. nors tai butu primitivus vezimelis, bet juk reikia nuo ko nors pradeti. o toliau fantazija apribojama tik pinigais. o gal kaip tik pinigu trukumas skatina ieskoti originaliu sprendimu? Gal tau atrodo visai kitaip?
Magaz rašė:
...bet kolkas as konstruodawau tik mechaninius robntus, be jokiu mikroschemu ar sudetingu elektroniniu konstrukciju nes mano elektronikos zinios labai mazos, bet db ruosiuos studijuot elektronika tuomet gal ir patobules mano robotukai
Magaz, nebijok tu tos elektronikos. Svarbu NORA tureti, ENTUZIAZMA! reikia pradeti kazka daryti, nebutina išradineti kazka, uztenka jau gatavus sprendimus nukopijuoti pradziai. o ten jau matysi, ar neišgaravo tas entuziazmas. lituoti išmokti galima greitai, mikrokontrolerius programuoti irgi visai nera taip sudetingai kaip skamba. gal bus ir kitu nuomoniu, bet gali pradeti nuo AT90S2313 kontrolerio. Literaturos, informacijos apie ji pilna. kainuoja vos 10lt. minimumas išoriniu detaliu- kvarcas ir pora kondensatoriu. Programatorius jam - penki laidukai iš LPT porto. Kad jis daleiskim šviesos diodu pamirksetu, reikia keliu eiluciu programos. na, tik turesi pasirinkti programavimo kalba, kazkur cia rasiau jau apie Bascom,C+ ir t.t. Labai daug idomiu dalyku galima su 2313 padaryti.Gatavu programu irgi daug yra tinkle. Mano robotas pakankamai ilgai su 2313 vazinedavo, kol galingesnio neprireike. O kaip nustebinsi koki destytoja kai parodysi jam savo kurini!
PIRMYN, ir nesiparink perdaug!