Žvejys Česlovas demonstruoja, kad ledas prie kranto jau storas, nors dar nesaugus.
Rizikuodami gyvybe žvejai jau nutūpė netvirtą braškantį ledą. Talšos ežere, Prūdelyje, kituose vandens telkiniuose dar telkšo properšos, tačiau poledinės žūklės malonumai – stipresni už atsargumo jausmą.

Pastaruoju metu valdiškos institucijos ledo storio nebematuoja, tad riziką tenka įvertinti patiems žvejams.

Žvejai jaučiasi saugūs

Ant Talšos ežero sutikti žvejai žvarbaus vėjo nugarintais nuo veidais gaudė šiuo metu pasiutusiai kimbančius ešerius. Įlūžti į vos prieš kelias dienas plonu ledo sluoksniu padengtą vandenį žvejai visai nesibaimino.

Paklausti, ar nebijo lipti ant ledo, tik nusijuokė ir vaizdžiai demonstravo, kad ledas esą pakankamai storas, pakankamai saugus poledinei žūklei. Dauguma žvejų sakė, kad šiuo metu ledas yra maždaug 9 centimetrų storio ir žvejoti prie kranto tikrai saugu. Nors specialistai įspėja, kad žmonės gali lipti ant ledo, ne plonesnio kaip 12 centimetrų. Vis dėlto į ežero gilumą žvejai kol kas neina, nes vanduo ten dar neužšalęs.

Atsarga gėdos nedaro

Žvejys Česlovas sako, kad į žvejybą nešasi ne tik grąžtą, bet ir kirtiklį, kuriuo patikrina ledo storį. Norėdamas įtikinti, paima ledo kirtiklį ir pademonstruoja, kad žūklės vietoje ledas tvirtas ir nepramušamas. Paėjęs link ežero vidurio bedžia kirtikliu - šis pramušė ploną, apgaulingai sniegu pasidengtą ledą. Po to, patenkintas, kad pavyko įrodyti, jog sako tiesą, prisėdo ant atsinešto suolelio ir vėl įmerkė valą į ledinio vandens eketę.

Klausiame, ar vis rengiasi specialiais drabužiais, kad nelaimės atveju vandenyje ne taip greitai sušaltų. "Neperšlampamų žvejo rūbų nesivelku, bet žvejo batai būtini. Jie specialiai apšiltinti ir neperšlampami", - atsakė Česlovas.

Vis dėlto kiti žvejai ne tokie atsargūs kaip Česlovas: keletas jų sėdėjo toli nuo kranto, kur ledas itin plonas.

Svarbi apranga

Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis įspėja žvejus, kad žvejodami ant pirmųjų šalčių ledo smarkiai rizikuoja savo gyvybe, neatsargumas labai greitai gali virsti tragedija.

"Blogiausia yra tai, kad žmonės ant ledo lipa visiškai nepasirengę. Jeigu jau esi toks poledinės žūklės fanatikas, tai pirmiausiai tinkamai pasiruošk žvejybai. Būtina apsirengti neskęstantį žvejo kostiumą, liemenę. Kad ir minimali apsauga – šilti drabužiai, ištikus nelaimei ir įlūžus ledui padėtų išlikti gyvam", - "Šiaulių naujienoms" sakė G. Zonis.

Saugaus ar nesaugaus ledo nebūna

Iki šiol Šiauliuose ledo storio niekas nematuoja. Prieš kelerius metus tokie duomenys būdavo renkami Panevėžio apskrityje, tad informacija galėdavo pasinaudoti ir šiauliečiai. Todėl dabar žvejams patiems tenka vertinti riziką.

Žiemą, priklausomai nuo oro temperatūros, vandens telkiniai apsitraukia plonesniu ar storesniu ledo sluoksniu. Tvirtas ledas visada yra mėlyno arba žalio atspalvio. Ledo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 centimetrų. Matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.

Todėl žvejai turėtų sekti meteorologų prognozes apie būsimus orus ir atsakingai suplanuoti būsimą žūklę – apsirengti tinkamais drabužiais, pasirūpinti nelaimės atveju prireikiančiais daiktais.

"Patariu ant ledo neiti grupėmis, tinkamai apsirengti ir turėti kokį tai ilgesnį daiktą – slidę ar lazdą, kad įlūžus ledui netektų panirti po ledu ir būtų kur įsikabinti bei išsigelbėti. Geriausia, kad žvejys būtų ne vienas, o kartu žūklauti pasikviestų ir kokį bičiulį. Be to, žvejams reikėtų į krepšį įsimesti ir virvę, kad ištikus nelaimei ja pasinaudoti galėtų bent gelbėjantysis", - kalbėjo Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas G. Zonis.

Pasak ugniagesių atstovo, nėra nustatyta – saugus ledas, nesaugus ledas. Bet kokiu atveju, kiekvienas žmogus, dedantis koją ant ledo, turi įvertinti situaciją individualiai ir apgalvoti, kaip elgsis nelaimės atveju. "Galiu pasakyti tai, jeigu ledas užšąla be vėjo ir šaltis jį laiko apie savaitę, tai ledas tikrai nėra toks pavojingas ir ant tokio ledo galima žymiai drąsiau lipti", - pridūrė G. Zonis.

Vandenyje ištinka šokas

Niekas nėra šimtu procentų apsaugotas nuo nelaimingų atsitikimų. Jeigu ledas vis dėlto įlūžo – įkritusiam į ledinį vandenį reikia bandyti gelbėtis, o mačiusiam nelaimingą atsitikimą – nelaimėlį gelbėti.

"Įkritusį į šaltą vandenį žmogų dažniausiai ištinka šokas. Jeigu žmogui nėra kur įsikabinti, jis nuo šalčio ima stingti. Po to paralyžiuojami raumenys, nelaimėlis nebegalėdamas išsilaikyti šaltame vandenyje sušąla, panyra po ledu ir nuskęsta. Svarbu, kad būtų žmogus, kuris gali padėti", - sakė ugniagesių atstovas G. Zonis. Jis pamačiusiam nelaimę asmeniui pataria iškviesti ir ugniagesius gelbėtojus ir tada bandyti gelbėti įlūžusį žmogų. Įspėja – prie įlūžusio žmogaus negalima bėgti, reikia prišliaužti ledu ir tada bandyti ištraukti nelaimėlį ant kranto.
Žvejus ant ledo vilioja šiuo metu kimbantys ešeriai.

http://www.snaujienos.lt/the-newslt/miesto-naujienos/9704-vejai-jau-nu
tp-eerus