Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, www.DELFI.lt
2011 gruodžio 17 d. 00:02

Seimo užmojis nuo balandžio drausti Lietuvoje prekiauti stipresniu nei 7,5 laipsnių alumi smogs ne tik stipraus ir pigaus "bambalinio" alaus mėgėjams, bet ir tradicinio belgiško ar lietuviško stipraus alaus ragautojams. Mažiesiems gamintojas ypač skausmingi gali būti planai drausti alų pilstyti į didesnę nei 1 litro tarą.

"Vartotojui turėtų būti suteikiama teisė pasirinkti, ką gerti. Alų galima sufermentuoti ir iki 12 laipsnių, yra ir dar stipresnio alaus. Čia tik Lietuvoje tokie dalykai dedasi, kad viską sprendžia kažkas už kažką. Jeigu negalima būtų gaminti stipresnio, tada virtume iki 7,5 laipsnių stiprumo, o kokią įtaką tai padarytų, pamatytume", – DELFI komentavo Biržuose įsikūrusios alaus daryklos "Rinkuškiai" direktorius Rimantas Čygas.

Jo teigimu, nė vienam gamintojui toks sprendimas naudos neduotų, nes 8 laipsnių stiprumo alų verda visi Lietuvos aludariai – tiek mažieji, tiek didieji.

"Mes sakome, kad gera ta valdžia, kuri netrukdo dirbti. Norėtume, kad visi pakeitimai būtų aiškūs keleri metai į priekį, nes galbūt yra gamintojų, kurie gamina tik 8 laipsnių alų ir tik iš to gyvena. Tai jeigu jis yra paėmęs paskolas, lizingu nusipirkęs įrengimus, tai kaip jis gali kažką planuoti? Dėl to aš jums galiu duoti pavyzdžių, kai žmonės meta verslus ir išvažiuoja, nes čia neįmanoma – kiekvieną dieną koks nors pakeitimas", – piktinosi pašnekovas.

Dar viena problema, anot jo, numatomas pakankamai greitas įstatymo įsigaliojimas.

"Visos etiketės yra padarytos metams, nes kuo didesnį kiekį darai, tuo mažesnė būna kaina. Taip pat yra sudarytos sutartys butelių ruošiniams. Tokie sprendimai turi būti priimami keleriems metams į priekį, o ne likus trims mėnesiams iki įsigaliojimo. Taip pat negalvojama apie gamtosaugą, nes bus daugiau atliekų. Gamintojai turėtų būti skatinami į vieną pakuotę pilti kuo didesnį kiekį produkto, o dabar atvirkščiai – pakuotė smulkinama", – kalbėjo R. Čygas.

Skaitydamas įstatymo projektą jis sako supratęs, kad nebus galima alaus pardavinėti ir statinaitėmis.

Mažųjų aludarių asociacijos ir bendrovės "Kauno alus" vadovė Lina Šileikienė pripažino, kad tokie Seimo ketinimai juos pribloškė.

"Įstatyme niekur nesimato, kad tai būtinai turi būti tik PET (plastikinė – DELFI) pakuotė. Mes gyvename Europos Sąjungoje, neįsivaizduoju, kaip tuomet galima būtų užtikrinti laisvą prekių judėjimą. Ar nebus taip, kad iš ES važiuos didesnėse pakuotėse ir stipresnis alus . Tarp kitko, stiprus belgiškas alus yra labai populiarus ir turi gilias tradicijas", – DELFI kalbėjo ji.

Anot pašnekovės, daugelis smulkiųjų savo alų pilsto į PET pakuotes, taigi pasikeitimai iš jų pareikalautų didelių investicijų.

"Tai būtų didžiulis smūgis mažiesiems aludariams, nes dabar iš visų mūsų narių tik vienas alų pilsto į stiklo tarą. Visi pilsto tik į PET tarą, kuri yra didesnė nei 1 litras. Taigi tai pareikalautų didžiulių investicijų. Tiesiog dar vieną kartą duoda tokį smūgį, kad tų mažiukų apskritai nebeliktų. Tai naudinga stipriam alkoholiui, nes žmonės pradės labiau pirkti "rašalą", suklestės "bobučių" verslas", – sakė L. Šileikienė.

Jos duomenimis, mažieji alaus gamintojai užima maždaug dešimtadalį visos rinkos.

"Žinoma, valstybės mastu tai gal ir neturės didelės įtakos valstybei. Tačiau aludarystė yra senas amatas, mums yra labai skaudu, nes dalis mūsų mažųjų gamintojų šį amatą yra perėmę iš prosenelių, turi kulinarinio paveldo pažymėjimus", – kalbėjo Mažųjų aludarių atstovė.

Su "bambaliais" kovoti galima didinant akcizą

"Šis sprendimas nieko neduotų. Tai yra labai kvaila, nes yra alaus rūšių, kurios privalo būti stipresnės nei 7,5 laipsniai, yra ekskliuzyvinio alaus, kurio stiprumas yra 10-12 laipsnių. Tai yra kulinarinis ir tautinis paveldas. Todėl nustatyti 7,5 laipsnių ribą yra nesąmonė", – DELFI tvirtino Aludarių brolijos seniūnas ir lietuviško alaus restorano "Alaus namai" vienas įkūrėjų Vidmantas Laurinavičius.

Pavyzdžiui, Lietuvoje įmonė "Piniavos alutis" gamina 12 laipsnių alų "Stačias", "Vilniaus alus" verda 14 laipsnių stiprumo alų "13 statinių".

"Šių alaus rūšių kaina yra gerokai didesnė lyginant su tuo cukriniu 8-9 laipsnių alumi. Taigi jeigu alus yra stipresnis dar nereiškia, kad jis yra pigesnis", – kalbėjo jis.

Pašnekovas pripažįsta, kad rinkoje yra daug stipraus su cukrumi gaminamo alaus, tačiau su tuo kovoti reikėtų kitomis priemonėmis: galima didinti akcizą, numatyti draudimą naudoti cukrų arba reikalauti specialių sertifikatų.

"Reikėtų alaus gamyboje uždrausti naudoti cukrų, kad nebūtų dirbtinai pakeliamas alkoholis. Žinoma, tas cukrinis alus labai muša per konkurenciją, nes jis pigiai gaminamas ir turi daug laipsnių. Dar viena išeitis – stipresniam nei 7,5 laipsnių alui taikyti didesnį akcizą nei visam kitam. Jis būtų brangesnis, nebūtų prieinamas eiliniam vartotojui, būtų tam tikras prabangos produktas, tačiau tie, kurie norės jo nusipirkti, galės tai padaryti. Suprantama, nėra gerai, kai žmogus nusiperka "bambalį" vien tik tam kad prisigertų", – svarstė V. Laurinavičius.

Jo nuomone, šiuo metu teikiamais pasiūlymais politikai tiesiog nori pasirodyti prieš rinkimus.

Smūgis belgiškiems restoranams

Sostinėje įsikūrusio restorano "Belgai" direktoriaus pavaduotoja Mintarė Šmidtaitė DELFI sakė, kad jeigu įsigaliotų toks sprendimas, nukentėtų kokybiško belgiško alaus mėgėjai.

"Mums tai didelių pliusų neduotų ir nematau didelio reikalo tai daryti. Nesuprantu, kodėl dėl tokio sprendimo turi nukentėti geros kokybės alus, kuris nėra parduodamas "bambaliuose". Juk tikrasis belgiškas vienuolynų alus būna ne silpnesnis nei 6-7 laipsniai. Pavyzdžiui, pats garsiausias iš jų yra daugiau nei 8 laipsnių stiprumo "Chimay", be kurio neįsivaizduoju jokio restorano", – komentavo ji.

Anot restorano atstovės, belgišką alų lietuviai mėgsta.

"Lietuviai labai mėgsta šį alų, nes belgiškas alus tikrai yra labai geras. Šį alų žmonės skanauja, nes kiekvienai rūšiai yra specialios taurės, kai kurios rūšis gerti yra prabangiau nei gerą vyną, nes jo ir kaina gali būti didesnė. Turime klientų, kurie pas mus ateina tik dėl šio alaus", – teigė M. Šmidtaitė.

Šis restoranas prekiauja penkiomis stipresnio nei 7,5 laipsniai alaus rūšimis.
Vyninės "In Vino" ir belgiško alaus restorano "Rene" savininkas Kristupas Baublys apskritai kritikuoja draudimus: "Aš esu radikalių draudžiamųjų priemonių demokratinėse valstybėse priešininkas. Ypač skaudu, kad Lietuva iki šiol valdoma botago principu, o ne skatinimu, ne kūrybiškumu. Mano įsitikimu, įvairus alkoholio vartojimas, nežiūrint į tai, kad Lietuva turi pervartojimo problemą, yra neatsiejama kiekvienos kultūros dalis ir reikėtų ieškoti kitų būdų".

Jo teigimu, belgiškas alus dėl savo gamybos ypatybių negali būti verdamas silpnas.

"Kalbant apie alaus pasaulį, vienas iš įstabiausių kultūrinio paveldo reiškinių yra belgiškas alus. Dėl technologinių ypatybių jis negali būti išvaromas silpnesnis nei tam tikro stiprumo arba apskritai silpnas. Dabartiniame ekonominiame Europos kontekste bet kokie panašaus pobūdžio populistiniai draudimai mane varo į neviltį", – kalbėjo K. Baublys.

Draudimas galios visiems

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tvirtino, kad draudimas prekiauti stipresniu nei 7,5 laipsniai alumi turi apimti visą stipresnį alų, tai galios ne tik gamintojams, bet ir pardavėjams.

"Sąlygos visiems gamintojams bus vienodos. Yra gerokai daugiau argumentų, kuriuos išsako pati visuomenė, statistika, kad šiandien didžiausia problema dėl alkoholio vartojimo yra pilstukas, didelis prieinamumas ir "bambaliai". "Bambaliai" ir laipsniai skatina vartojimą", – DELFI sakė jis.

Seimo nario nuomone, įstatymo įsigaliojimą galima būtų nukelti vėlesniam laikui, kad verslininkai spėtų pasiruošti.

"Visi kartu turime galvoti, kaip mažinti alkoholio suvartojimą Lietuvoje, bet dėl įstatymo įsigaliojimo datos galima būtų galvoti", – teigė A. Matulas.

Iki galutinio Alkoholio kontrolės įstatymo priėmimo Seime liko vienas balsavimas, priimtą projektą dar turės pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė.