Vilniuje po kelerių metų gali atsirasti dar viena priežastis būsto ir komercinių patalpų kainoms augti. Dalis specialistų įsitikinę: jei būtų apsispręsta tiesti metro ar tramvajaus linijas, brangtų šalia šių transporto arterijų esantis nekilnojamasis turtas. Kai kuriomis prognozėmis – net per 50 procentų.

Teigiama, kad sukurta nauja infrastruktūra pritrauktų tūkstantinius žmonių srautus, o tai šiuo metu ne itin patrauklioms vietovėms sukurtų pridėtinę vertę. Tiesa, ne visi ekspertai regi kainų šuolį.



Tyrė mokslininkai

Vokiečių mokslininkės Vupertalio universiteto civilinės inžinerijos, transporto ir viešojo transporto sistemų profesorės Carmen Hass-Klau atlikti tyrimai parodė, kad nekilnojamasis turtas brangsta tiek įrengus naujas tramvajaus, tiek metro stoteles.

Antai prie naujų tramvajaus stotelių gyvenamosios paskirties turtas Paryžiuje, Strasbūre, Mančesteryje ir Hanoveryje vidutiniškai brango apie 7 procentus. O štai greta metro linijų kainų kartelė kilo dar aukščiau: Suomijos sostinėje Helsinkyje ir Danijos širdyje Kopenhagoje – vidutiniškai 10,75 procento.

Administracinės paskirties nekilnojamojo turto kainos įrengus naujas tramvajaus stoteles Prancūzijos mieste Strasbūre ir Vokietijos miestuose Bremene bei Freiburge vidutiniškai išaugo 17,5 procento. Prie metro stotelių Helsinkyje ir Kopenhagoje kainų augimas – 12,5 proc., o Paryžiuje – net iki 57 procentų.

Mūsų šalyje veikiantis Naujosios viešosios vadybos fondas atlikęs metropoliteno ir tramvajaus sistemų socialinės naudos tyrimą prognozuoja, kad neužstatytų žemės sklypų kaina prie naujų viešojo transporto mazgų gali šoktelėti nuo 10 iki 65 proc., gyvenamosios paskirties patalpų – 4-12 proc., o administracinės paskirties – nuo 4 iki 57 procentų.

Šio fondo direktorius Chorsto Klausas svarstė, kad dabar vis svarbesnė tampa galimybė sutaupyti laiko, todėl modernios viešojo transporto sistemos – didžiulis privalumas.

"Jei žmogui į darbą tenka važiuoti kelias valandas, jis ieško galimybių apkarpyti laiko sąnaudas. Viena išeičių – įsikurti netoli metro linijos. Taip tam tikrose vietose išauga nekilnojamojo turto paklausa, pakeldama kainų kartelę", – teigė Ch. Klausas.

Specialistas aiškino, kad komercinių prekybinės paskirties patalpų kainos išauga dėl smarkiai padidėjusių žmonių srautų. Pavyzdžiui, Portugalijos sostinės Lisabonos metro stotelių prieigas okupavo prekybininkai. Gyventojai čia jau įprato apsipirkinėti.

Anot Ch. Klauso, nekilnojamojo turto kainų svyravimai priklauso nuo naujojo viešojo transporto maršrutų. Tose vietose, kur surenkama palyginti nedaug keleivių, turtas paprastai nebrangsta. Paklaustas, kaip Vilniuje architektų braižoma pirmoji Šiaurinės gatvės metro trasa, kuri apjungtų Šeškinės, Fabijoniškių, Justiniškių ir Pašilaičių rajonus, paveiktų nekilnojamojo turto rinką, Ch. Klausas apskritai suabejojo, ar ši viešojo transporto atkarpa miestui suteiktų daugiausiai naudos.

"Manau, visų pirma reikėtų gerinti viešojo transporto susisiekimo su miesto centru sistemą", – pabrėžė pašnekovas.

Nėra linkę atvirauti

Bendrovės "Archivalda" architektas Valdas Jurevičius, rengęs Šiaurinės gatvės su metro linijomis koncepciją teigė, kad projektu jau susidomėta. Vyriausybei siūlyta prie naujosios gatvės perkelti kai kurias ministerijas. Be to, dairosi ir verslininkai. "Teko girdėti apie bendrovės "Akropolis" planus – ji svarstė galimybę įsigyti nekilnojamojo turto ties Šiaurine gatve", – atskleidė V. Jurevičius.

Tiesa, bendrovei "Vilniaus prekyba" priklausančios įmonės "Akropolis" atstovai savo ketinimų viešinti nėra linkę. "Mes visada domimės naujomis plėtros galimybėmis, tačiau kol kas šalia Šiaurinės gatvės žemės sklypo ar kokio kito nekilnojamojo turto įsigyti neplanuojame", – teigė "Akropolio" plėtros departamento vadovas Sigitas Daugnoras.

Jis pridūrė, kad pirmiau reikėtų panagrinėti naujos viešojo transporto sistemos studiją, konkrečius projektus. Tuo tarpu neoficialiai kai kurie verslo įmonių atstovai kalba kur kas drąsiau.

"Metro ar tramvajaus trasos tampa svarbiausiomis miesto arterijomis, kuriomis kasdien keliauja tūkstančiai žmonių. Jei Vilniuje kurioje nors vietoje, pavyzdžiui, Šiaurinėje gatvėje būtų nutarta įrengti naują viešojo transporto sistemą, neabejoju, nutįstų ilga suinteresuotų verslininkų eilė", – teigė nepanoręs prisistatyti verslo grupės atstovas.

Žurnalo "Statyba ir architektūra" pašnekovas teigė, kad investuotojai, ko gero, be didesnių svarstymų mokėtų ir 200 tūkstančių litų už žemės arą. Paskaičiuota, kad preliminariai būtent tokią aro kainą viešajai infrastruktūrai turėtų "paaukoti" verslininkai, norintys įsikurti prie pat Šiaurinės gatvės.

Įtaką darytų spekuliantai


Įmonės "Archivalda" architektas V. Jurevičius prognozuoja, kad per porą šimtų metrų nuo metro trasos esantis nekilnojamasis turtas gali brangti net daugiau nei 50 procentų. Komercinės patalpos esą turėtų brangti labiau nei gyvenamosios paskirties.

Tačiau Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybos pirmininkas, korporacijos "Matininkai" prezidentas Kęstutis Kristinaitis nemato drastiškų kainų šuolių. "Galimi kainų pokyčiai priklauso nuo daugybės veiksnių. Norint prognozuoti, reikia įvertinti visus galimus faktorius. Manau, kol kas tai padaryti nerealu", – kalbėjo pašnekovas.

K. Kristinaitis teigė nemanąs, kad nekilnojamojo turto brangimo laipsnį gali nulemti tam tikra viešojo transporto rūšis. Ekspertas aiškino, jog kai kuriais atvejais šalia gyvenamųjų namų įrengta nauja transporto stotelė sumažina turto vertę. Rajonas dėl didelio triukšmo ir šiukšlių gali įgyti prastą reputaciją.

Tiesa, korporacijos "Matininkai" vadovas pripažino, kad pagerinus susisiekimo galimybes biurų kainos dažniausiai kiek ūgteli: "Tačiau turint omenyje esamas nekilnojamojo turto kainas, jų didėjimo tendencijas, neverta kalbėti apie dar didesnį šuolį. Kainos jau ir taip beveik siekia išsivysčiusių Europos miestų lygį".

Nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-Haus" generalinio direktoriaus pavaduotojas Nerijus Juodelis taip pat laikosi atsargesnės pozicijos.

"Vienos tendencijos pastebimos milijonus gyventojų turinčiuose Europos didmiesčiuose. Tačiau Vilnius – kitoks. Tai – pakankamai kompaktiškas miestas, kuriame ir per spūstis į centrą galima atvykti per valandą. Dėl to didelio nekilnojamojo turto kainų šuolio įrengus modernią viešojo transporto sistemą neprognozuočiau", – aiškino pašnekovas.

N. Juodelis mano, kad turto kainos galėtų kilti nebent atokiuose sostinės rajonuose – Pilaitėje, Santariškėse, Pašilaičių pakraštyje, iš kurių atvykti į centrinę miesto dalį šiuo metu sudėtinga. Tačiau kainų kartelė esą nekiltų aukščiau 10-20 procentų.

"O jeigu metro ar tramvajaus linijos sujungs tiktai gretimus rajonus, tai bendro kainų lygio paveikti neturėtų", – teigė "Ober-Haus" atstovas.

Kai kurie nekilnojamojo turto ekspertai vis dėlto mano, kad nutiesus modernią viešojo transporto liniją, į darbą uoliai kibtų spekuliantai. Jų įtakos esą išvengti nepavyktų.

Bendrovės "Vilniaus rentinys" generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Zykus tvirtino, kad požeminė metro sistema suteikia geras galimybes vystyti statybas. Virš viešojo transporto tunelių galima statyti naujus namus, biurų dangoraižius, įrengti viešąsias erdves.

http://www.delfi.lt/news/economy/realestate/article.php?id=15136412